Temos Archyvai: Gintauto dienoraštis

Besijuokianti vasara

Upės vanduo pro šalį teka labai tyliai. Aš jo dažniausiai negirdžiu. Nebent kai ankstesniais laikais Raketa Nemunu praskriedavo vėžlio greidžiu, tuomet išgirsdavai vandenį teliuškuojantį į krantą mikrobangelėmis. Bet tai ne tekėjimas, o tiesiog vandens garsas. Pats judėjimas, tėkmė, kelias yra negirdimi, neužuodžiami, nematomi ir neliečiami. Šiuo atveju filosofų mėgstama metafora yra smėlis su miriadais kruopelyčių, kurias tuo pačiu metu turi saujoj ir kiekvieną akimirką netenki pro pirštus tyliai byrant ant žemės.

O vasara? Taip! Ji yra labai melancholiška ir emociškai gili, slepianti šį savo rafinuotumą už karštos saulės, triukšmingų maudynių, linksmų vakaronių vėsumą išsaugojančiuose gamtos kampeliuose ir kitų aktyvaus poilsio fragmentų, kurie įaudrina kūnus, mintis tiek, kad dažniausiai rudenį žmonės, tarsi, atsitokėja po ilgo ir gilaus sapno. Ima nustatinėti sau keisčiausias diagnozes.

O būtent vasaros metu ta nunuilstanti tėkmė ir judėjimas atsitrenkia su žmogaus akistata visu pilnu ir stambiu planu. Smėlis, kurį saujomis spaudžiame ir minkome prie jūros, jūra (!) – tokia hipnotizuojančiai lėta, tarytum bet kuriuo momentu galinti sustingti į vieną šiltą ledo gabalą, miškas – su tomis pačiomis dvejomis iš gilumos žvelgiančiomis ir viską stebinčiomis akimis, pagaliau išsiruošimas ir judėjimas atostogauti – norėdami savo atostogomis sustabdyti judėjimą, mes vietoje to, patys pradedam judėti.

Vasara juokiasi. Žaiskit, galvoja, linksminkitės, džiaukitės, šėlkite! Tikrai nereikia kasdien galvoti apie tai, kas yra kuriama ne tavo rankomis, ne tavo mintimis ir iš tavęs nereikalauja nė lašo pagalbos.

besijuokianti vasara

Mainų žiedas

Sveiki,

skelbiu laišką, gautą iš VšĮ „Actio Catholica Patria“:

Paskutiniais mėnesių pirmadieniais nuo 14 iki 16 val, mūsų patalpose (M.Daukšos g. 26-1) renkasi senjorų grupė, kuriuos mes skatinam eiti savanoriauti (bendraujam su keliom įstaigom, kurios priima savanoriauti senjorus), kalbam apie tai, dalinamės savaorystės patirtimi, dar esam pradėję Mainų žiedo projektą (jis skirtas bendravimui tarp kartų).

Kitą pirmadienį (gegužės 27 d. 14 val.) pas mus lankysis senjorų grupė iš Airijos, jie čia atvyko pagal tarptautinės savanorystės mainų programą – jie pasakos apie save, projektą ir labai tikisi susipažinti su senjorais Lietuvoje, pasidalinti patirtimi ir išgirsti kuo gyvena lietuviai senjorai (bus vertėjas, kuris padės senjorams susikalbėti).

Apie projektą Mainų žiedas:

Mainų žiedas yra galimybė:

būti naudingu, dalintis tuo, ką moki, patirti ne tik dalinimosi, bet ir bendravimo džiaugsmą, gauti paslaugas, kurių nenusipirksi (pvz.: močiutės pasaką), dalintis ne tik paslaugom, bet ir patirtimi, Savanoriauti.

Tikime, kad Mainų žiedas – tai ne tik galimybė kažką gauti ar duoti, bet tai ir bendravimo tarp kartų bei patirties perdavimo ir dalinimosi galimybė.

Apie projektą trumpai: Mainų žiedo projektas bus administruojamas „A.C. Patria“ darbuotojų. Jau esame pradėję pildyti duombazę, kurioje gali registruotis žmonės norintys gauti kokią nors paslaugą bei duoti, tai ką jie moka (tai nebūtinai turi būti koks nors didelis dalykas, galbūt jūs galite prižiūrėti gyvūną, pavežti kur nors su mašina, galbūt mezgate ir norite pasidalinti savo įgūdžiu su kitais, gal mėgstate sekti pasakas ar galite padovanoto kambarinių gėlių ir t.t. ir pan.). Kiekviena paslauga bus įvertinama taškais, už kuriuos bus galima „pirkti“ paslaugą, kurią siūlys kitas Mainų Žiedo narys.


Norėdami sužinoti daugiau ar užsiregistruoti rašykite el. paštu: buksavanoriu@gmail.com.

Ką galime pasakyti apie netektį, kuri yra savanoriška?

Nieko. Galime liūdėti, užjausti, prisiminti gerus darbus. Tik reikėtų vengti bet kokių verdiktų, teismų ir konkretumo. Viena draugauki.me amžiaus kaimynė vakar iš kart po skubomis ištarto „Labas“ pasakė: „Matyt, sužinojo, kad serga sunkia liga, gal net paskutine stadija ir neatlaikė.“ Tikriausiai negalėsiu tos kaimynės keletą savaičių matyti akyse.

Reikia būti labai nejautriam ir užsidariusiam kad taip naiviai ir primityviai žiūrėti į savižudybės reiškinį. Argi žmogus paprastas? Argi gyvenimas paprastas? Kodėl tuomet savanoriškas pasirinkimas išeiti turėtų būti paprastas? Neturėjau, ką atsakyti tai kaimynei. Pasakiau, kad aš taip manau – nors buvau spaudžiamas primygtinai pasakyti savo versiją. Aš neturiu versijų. Pasakiau, kad labai dėl to apgailestauju, esu šokiruotas ir nematau reikalo spręsti priežasčių.

Man labai patiko Jaunimo linijos vakar išplatintas pranešimas, kuriame teigiama:

„Žiniasklaidoje pateikiama informacija apie visuomenėje gerai žinomus asmenis daro didelį poveikį žmonėms. Šis poveikis gali būti teigiamas – santūrus informavimas, susilaikymas nuo skubotų išvadų apie savižudybės priežastis ir psichologinės pagalbos galimybių nurodymas, gali paskatinti sunkumus išgyvenančius žmones kreiptis pagalbos.  Tačiau žiniasklaidos informacijos poveikis gali ženkliai padidinti kitų savižudybių grėsmę visuomenėje. Naujų savižudybių grėsmę didina  dažnas savižudybės aptarinėjimas viešoje erdvėje, savižudybės aplinkybių detalizavimas, emocingi pranešimai, paviršutiniškos išvados apie savižudybės priežastis, kaltųjų ieškojimas ir kaltinimai, savižudybės romantizavimas. Netinkamai pateikta informacija apie savižudybes itin stipriai veikia vaikus ir paauglius bei žmones, kurie šiuo metu išgyvena sunkumus, turi minčių apie savižudybę, savo lytimi, amžiumi ir kitomis savybėmis yra panašūs į nusižudžiusį asmenį.“

Šiuos žodžius ir kiekvieną šio pranešimo sakinį turėtų įsidėti į galvą ne tik žiniasklaida bet ir kiekvienas žmogus. Pagrindinė išvada yra ši: privalome galvoti apie pagalbos žingsnius, o ne analizuoti savižudybės aplinkybes. Tyrimus atliks specialistai. Tokios žinios atveju turime prisiminti savo aplinką, galbūt joje yra kokie nors ženklai, rodantys, kad reikalinga pagalba. Žmogaus, kurį pažinojome tik iš ekrano ir scenos gyvenimo narpliojimas naudos neduos ne tik tam žmogui bet ir mums patiems. Atkreipkime dėmesį į save ir aplinkui save. Ieškokime būdų to išvengti. Pasisveikinkime su kaimyne sėdinčia prie lango.

Ka galime pasakyti apie netekti, kuri yra savanoriska