JAV ir vėl aplankė 2001 m. rugsėjo 11-osios prisiminimai. Sprogimai Bostone sporto kaip taikos simbolio metu, patrioto dieną, kolkas labiausiai panašūs į teroristinius veiksmus.
Kai asmeniškai tokie dalykai nepaliečia, jie blanksta atmintyje gana sparčiai. Neseniai dar buvau pagalvojęs sėdėdamas kažkurį vakarą su laikraščiu, jog senokai pasaulio miestus purtė teroro aktai (nekalbant apie nuolat vykstančius karus). Aišku dėl to apsidžiaugiau. Tačiau tai buvo reta akimirka, ilgą laiką teroro grėsmę lyg ir buvome užmiršę, bent jau aš tikrai. Žinoma, nepaisant to, kad žinių laidos kiekvienais metais rugsėjo 11-ąją primena tuos tikriausiai šiurpiausius pasaulio istorijoje žmogaus paniekos kitam žmogui kadrus, kuomet lėktuvai rėžiasi į sklidinos gyva mase du dangoraižius. Šie šoko ištikti stovi, kol galiausiai atgavę priešpaskutinius sąmonės likučius susmunka, užliedami dulkių smogu ir šiukšlėmis Niujorko gatves.
Ir štai vėl. Amerika, Bostonas, žmonės susirenka šventiniam maratonui. Vieni dalyvauja kaip varžovai, kiti kaip žiūrovai. Šventė pavirsta tragedija. Išpuolis prieš taikų gyventoją yra šlykščiausias įmanomas veiksmas, kurį gali padaryti žmogus žmogui. Teroras nėra naujas reiškinys ar kažkokia naujųjų laikų velnio ryšktė. Mano manymu, kareivių kaimų plėšimas ir moterų prievartavimas yra toks pat teroras, kaip ir bombos sprogdinimas miesto gatvėje.
Provokacija, noras susidoroti, savo priešiškumo demonstravimas? Visos priežastys tarsi potekstėje nešasi pateisinimo prieskonį. Tačiau naujas pasaulis negali spręsti jokių problemų tokiais būdais. Pateisinimų negali būti, todėl ir priežasčių negali būti. Yra faktas. Ir gali būti tik bausmė.
Parašykite komentarą