„Kiekvieno skirtingas likimas. Galvoju, kad negalima nustatyti, kiek kartų mylima. Juk galima pragyventi su žmogumi visą gyvenimą ir nepatirti tikrų jausmų, sielų bendrystės. Juk kartais ir brandžiame amžiuje sutiktas žmogus gali atverti tokius jausmų labirintus, dėl kurių buvo verta atkeliauti į šį gyvenimo tarpsnį. Ir tada supranti, kad visą gyvenimą neturėjai to, kas yra svarbiausia. Blogiausia, manau, gyvenime niekada to nepatirti, o ne kiek kartų – vieną, du ar tris…”
Neseniai mūsų grupėje Facebook’e tinkle klausiau, kiek žmogus kartų žmogus gali patirti meilės jausmą? Kadangi esame tos kartos žmonės, kurie už savo nugaros esame sukaupę ne vieną dešimtį metų, toks klausimas atrodo logiškas ir nuoseklus. Mūsų grupės nariai aktyviai ir įdomiai komentavo šį klausimą. Straipsnio įžangoje pateiktas skaitytojos Palmyros pamąstymas, kuris sakyčiau yra labai įžvalgus ir apibendrinantis temą, kuriai nelemta kada nors būti išsemtai ir išbaigtai.
Mylėti daug kartų – ne visuomet reiškia būti valdomam lengvų ir paviršutiniškų jausmų. Mylėti tik kartą – ne visuomet reiškia būti ištikimam ir nuosekliam savo jausmuose. Gyvenimas siūlo begales įvairių iššūkių, kurių verpetuose dviejų vienodų situacijų priežastys gali būti visiškai skirtingos. Man asmeniškai patinka temos, kuriose nėra vieno vienintelio atsakymo. Būtent tą atskleidė mūsų skaitytojai, kurie siūlė pačias įvairiausias nuomones. Ir, manau, kad kiekvienas iš jų buvo teisus.
Virginjos nuomonė: „Mylėti galima tik kartą. Tada žmogui gali daug ką atleisti ir myli jį tokį, koks jis yra. Susižavėti žmogumi, pajusti trauką jam galima ne kartą, bet tai ne meilė – ji blyksteli ir išeina.” (komentarus rašiusiųjų kalba neredaguota)
Jai antrina Zofija: „Tikra meile trunka visa gyvenima, o visokie potraukiai, susizavejimai ju gali buti daugiau ar maziau ir sirdies jie giliai nepaliecia…„ Taip pat ir Valė: „Įsimylėjimas, susižavėjimas, aistra tai tik panašūs į tikrą meilę dalykai. Tikroji meilė tik viena.”
Nuostabi Romos įžvalga, nors ir nutolstanti nuo esminės klausimo ašies: „Manau kiek kartu mylesime, niekada nebus vienodai, jug meile toks geras jausmas, ji turi savo spalvas, ji kaip vynas, svaigina, ir myleti galima visa gyvenima, juk mylim pirmaja meile busima vyra, po to mylim vaikus, mylim anukus.”
Priešingos nuomonės laikosi Zosė ir tik pats naiviausias žmogus galėtų pasakyti, kad jos žodžiuose nėra tiesos grūdo: „Kol širdis plaka tol gyveni. O kol gyveni tol myli. Be meilės žmogus negyvena. tik egzistuoja. Praėjus vienai meilei ateina kita. Taip ir sukasi gyvenimas aplink meilės ašį . Stebūklingą gyvenimą nugyveną tie, kurie sugeba karštai mylėti ir įsimylėti.” Arba Salomėja: „Kad ne vieną tai tikrai. Turbūt negalima to suskaičiuoti , kiekvienam skirtingai. Bet kai myli tai jauti, kad gyveni nors pabaiga ne visad būna laiminga.”
Begalinė padėka už atvirumą ir drąsą tokiems autoriams kaip Regina, kurie sako: „Manau galima ypac dabar kai mes esam protingesni jausmingesni mokam rinktis, bet ta meile jau butu kitokia. nezinau kokia? tiesiog nepatyriau.”
Nuo mylėjusiųjų nesuskaičiuojamą kiekį kartų iki nepatyrusiųjų šio jausmo nė karto. Įsivaizduojate, koks nuostabus, rūstus ir skirtingas gali būti gyvenimas. Todėl visuomet keletas paprastų žodžių kieno nors kūpose vieniems gali kelti juoką, kitiems šiurpulį, tretiems bendrumo jausmą.
Džiaugiuosi galėdamas kalbėti su didesne auditorija Facebook tinkle, kur jūsų yra daug ir visi esate aktyvūs. Dėkoju visiems. Šiame tinklapyje stengsiuose apibendrinti tai, apie ką diskutuosime ateityje ir ko išmoksiu iš jūsų šaunios draugijos!
Nuotraukos šaltinis: flickr.com
Parašykite komentarą