Kas yra kriptovaliutos? 6 dalykai, kuriuos turite žinoti

Kas yra kriptovaliutos? Pradžioje straipsnio pateiksime santrauką ir keletą esminių dalykų, ieškantiems greitų atsakymų:

• Kriptovaliuta yra skaitmeninė valiuta, pagrįsta blokų grandinės technologija, kuri leidžia vykdyti tarpusavio sandorius (P2P).
• Bitcoin, eteris, BNB ir USDT yra žymiausi kriptovaliutų pagal rinkos kapitalizaciją pavyzdžiai.
• Kriptovaliutomis naudotis, jomis prekiauti ar atsiskaityti už prekes ir paslaugas galima naudojant kriptovaliutų pinigines arba kriptovaliutų biržas. Nors žmonės dažnai sako, kad jos „saugomos” piniginėse, iš tikrųjų jos saugomos blokų grandinėje.
• Jos pasižymi specifinėmis – įprastiems pinigams ir atsiskaitymo būdams – nebūdingomis savybėmis, įskaitant decentralizaciją, skaidrumą ir nekeičiamumą.

O dabar išsamiau…

1. Kas yra kriptovaliutos?

Kriptovaliuta yra decentralizuota skaitmeninė valiuta, kurios saugumui užtikrinti naudojama kriptografija. Ji gali veikti nepriklausomai nuo tarpininkų, pavyzdžiui, bankų ir kitų mokėjimus vykdančių įstaigų ir procedūrų.

Šis decentralizuotas pobūdis palengvina tarpusavio sandorius, vykstančius (P2P) tiesiogiai tarp asmenų. Tačiau vietoj fizinių piniginių ir banko sąskaitų žmonės savo kriptovaliuta naudojasi kriptovaliutų piniginių ar kriptovaliutų biržų dėka.

Galbūt esate girdėję žmones sakant, kad kriptovaliutos „saugomos” piniginėse. Tačiau kriptovaliutos iš tikrųjų neegzistuoja kriptovaliutų piniginėse ar biržose – iš tikrųjų jos visada lieka blokų grandinėje. Kriptovaliutų biržos atveju joje saugomi privatūs raktai, leidžiantys naudotojams naudotis tomis lėšomis.

Pirmoji ir žinomiausia kriptovaliuta yra Bitkoinas, kurį 2009 m. sukūrė asmuo arba grupė, pasivadinusi Satoshi Nakamoto slapyvardžiu. Nuo to laiko atsirado tūkstančiai kriptovaliutų, kurių kiekviena pasižymi unikaliomis savybėmis ir paskirtimi.

Kaip ir tradicinės Fiat valiutos, kriptovaliutos gali būti naudojamos kaip mainų priemonė. Tačiau per daugelį metų kriptovaliutų naudojimo atvejai gerokai išsiplėtė ir šiuo metu apima išmaniuosius kontraktus, decentralizuotus finansus (DeFi), vertės saugyklas, valdymą ir nepiniginius žetonus (NFT).

2. Kaip veikia kriptovaliuta?

Minėjome, kad kriptovaliuta naudoja kriptografiją saugumo tikslais, tačiau ką tai iš tikrųjų reiškia? Paprasčiau tariant, kriptovaliutose naudojami pažangūs matematiniai algoritmai, kad būtų užtikrintas sandorių saugumas ir duomenys būtų apsaugoti nuo neteisėtos prieigos ar manipuliacijų. Šie algoritmai atlieka dvi pagrindines funkcijas: palaiko naudotojų tapatybės privatumą ir tikrina sandorių autentiškumą.

Blokų grandinės sandoriai yra vieši, o adresai (viešieji raktai) yra pseudonimiški, nors ir ne visiškai anonimiški. Kitaip tariant, nors sandoriai matomi blokų grandinėje, už jų slypinčių naudotojų neįmanoma lengvai identifikuoti. Kriptovaliutose tai pasiekiama naudojant kriptografinius metodus, pavyzdžiui, hash funkcijas ir skaitmeninius parašus.

Kriptovaliuta pasiekia autonomiškumą per paskirstytą kompiuterių tinklą, kolektyviai vadinamą blokų grandine, kuri iš esmės yra decentralizuota skaitmeninė knyga, kurioje saugomi sandorių duomenys daugelyje specializuotų tinklo kompiuterių.

Kiekvienas iš šių kompiuterių – dar vadinamų mazgais – saugo knygos kopiją, o konsensuso algoritmas išsaugo blokų grandinę, užtikrindamas, kad netikros ar nenuoseklios kopijos būtų atmestos. Tokia paskirstyta architektūra padidina tinklo saugumą, nes nėra vieno gedimo taško, pavyzdžiui, banko saugyklos, kuriuo galėtų pasinaudoti piktavaliai veikėjai.

Kriptovaliutos leidžia asmenims tiesiogiai pervesti lėšas vienas kitam. Tipiniame kriptovaliutos sandoryje siuntėjas inicijuoja pervedimą sukurdamas skaitmeninį parašą, naudodamas savo privatų raktą. Tada sandoris siunčiamas į tinklą, kur mazgai jį patvirtina tikrindami skaitmeninį parašą ir įsitikindami, kad siuntėjas turi pakankamai lėšų.

Patikrinus sandorį, jis įtraukiamas į naują bloką, kuris vėliau pridedamas prie esamos blokų grandinės. Nors tai gali skambėti sudėtingai, „kalnakasiai” arba kitaip sakant už blokų grandinių sėdintys programuotojai pasirūpina šiais ir visais kitais etapais, todėl naudotojui nereikia dėl to rūpintis ir nerimauti.

3. Kuo unikali kriptovaliuta?

Kriptovaliutos paveikė įvairias ekosistemas – nuo finansų iki technologijų – įdiegdamos inovatyvias savybes, kuriomis jos skiriasi nuo tradicinių protokolų ir valiutų. Kai kurie iš unikalių kriptovaliutų aspektų yra šie:

1. Decentralizacija

Dėl kriptovaliutų decentralizuotos architektūros nebereikia centrinės valdžios institucijos. Tai leidžia užtikrinti didesnį savarankiškumą, taip pat mažesnį pažeidžiamumą vieno subjekto manipuliacijoms ar kontrolei.

2. Skaidrumas ir nekintamumas

Blokų grandinės technologija visus sandorius įrašo į skaidrią ir nepažeidžiamą apskaitos knygą. Todėl, kai sandoris įtraukiamas į blokų grandinę, jį gali peržiūrėti bet kas ir jo negalima pakeisti ar ištrinti.

3. Programuojamumas

Daugelis kriptovaliutų, pavyzdžiui, ETH, yra programuojamos, todėl kūrėjai gali diegti išmaniąsias sutartis ir kurti decentralizuotas taikomąsias programas (DApps) bei kitus inovatyvius sprendimus blokų grandinės pagrindu. Be to, kadangi blokų grandinės be leidimų yra atvirojo kodo, kiekvienas gali pradėti diegti kodą blokų grandinės viršuje ir kurti savo DApps.

4. Be sienų

Kriptovaliutos lengvai pervedamos ir keičiamos visame pasaulyje, todėl žmonės gali jas naudoti tarptautiniams sandoriams ir pinigų pervedimams.

5. Iš anksto nustatyta monetų pasiūla

Daugelio kriptovaliutų monetų pasiūla yra ribota, t. y. jas kuriančios komandos visada sukurs tik ribotą monetų skaičių. Šis defliacinis kriptovaliutų aspektas laikui bėgant potencialiai gali būti teigiamas, nes trūkumas skatina paklausą.

Priešingai, fiat valiutos dažnai yra infliacinės, nes centriniai bankai gali spausdinti daugiau pinigų. Tačiau esant ribotai pasiūlai, kriptovaliutų infliaciją galima geriau kontroliuoti, nes bendras monetų skaičius yra iš anksto nustatytas.

4. Kriptovaliutų tipai

Iš daugybės kriptovaliutų galima paminėti keturis žymius pavyzdžius: bitkoiną (BTC) ir populiarias alternatyviąsias monetas eterį (ETH), Binance Coin (BNB) ir Tether (USDT).

Bitcoin (BTC)

BTC yra populiariausia kriptovaliuta. Joje naudojamas konsensuso mechanizmas, vadinamas darbo įrodymu (angl. proof-of-work, PoW), kai kalnakasiai varžosi dėl sandorių patvirtinimo ir tinklo veikimo palaikymo. Be to, dėl ribotos 21 mln. monetų pasiūlos BTC yra palyginti retas ir padeda išlaikyti jo vertę laikui bėgant.

Eteris (ETH)

ETH yra antroji pagal populiarumą kriptovaliuta, kurią 2015 m. paleido Vitalikas Buterinas ir jo komanda. Be vertės pervedimų, ji suteikia galimybę programuoti per išmaniuosius kontraktus.

Kaip ir BTC, ETH iš pradžių naudojo PoW konsensuso mechanizmą, bet vėliau perėjo prie ekologiškesnio ir energiją taupančio PoS (angl. proof-of-stake) modelio. Šis perėjimas leido naudotojams patvirtinti sandorius ir apsaugoti tinklą statant savo ETH, o ne per mazgus, naudojančius skaičiavimo galią.

BNB

Anksčiau vadintą „Binance Coin”, BNB (tai reiškia „Build and Build”) 2017 m. pristatė kriptovaliutų birža „Binance” kaip ERC-20 žetoną „Ethereum” blokų grandinėje. 2019 m. jis buvo perkeltas į nuosavą blokų grandinę „BNB Chain” kaip BEP-2 žetonas.

Vėliau buvo sukurta „Binance Smart Chain” (BSC; dabar pavadinta „BNB Smart Chain”) ir šiandien BNB kriptovaliuta egzistuoja ir „BNB Chain” kaip BEP-2 žetonas, ir BSC kaip BEP-20 žetonas. Taip pat verta paminėti, kad BNB grandinę sudaro dvi grandinės: su EVM suderinama BSC, taip pat BNB Beacon Chain (anksčiau vadinta Binance Chain), kuri apima valdymą, statymus ir balsavimą.

BNB grandinėje sukurta aplinka išmaniosioms sutartims ir DA programėlėms kurti, joje taikomi mažesni sandorių mokesčiai ir greitesnis apdorojimo laikas nei daugelyje kitų blokų grandinių.

BNB turi įvairių naudojimo atvejų, iš kurių kai kurie apima sandorių mokesčių mokėjimą BNB Chain ir prekybos mokesčių mokėjimą Binance, dalyvavimą žetonų pardavimuose ir statymus už tinklo patvirtinimą BNB Chain. Binance taip pat naudoja periodinį žetonų deginimo mechanizmą, kuris riboja bendrą BNB pasiūlą.

Tether (USDT)

USDT – tai 2014 m. pradėta platinti stabilioji valiuta (stablecoin), kurią paleido Tether Limited Inc. Stabilikoinai – tai kriptovaliutos, skirtos išlaikyti pastovią vertę, palyginti su rezerviniu turtu, pavyzdžiui, fiat valiuta. USDT atveju kiekvienas žetonas yra užtikrintas lygiaverte bendrovės rezervuose laikomo turto suma. Todėl USDT suteikia kriptovaliutos privalumų ir kartu sumažina kainos svyravimus.

5. Kas yra kriptografinė rinkos kapitalizacija?

Terminas „kriptovaliutų rinkos kapitalizacija” yra „kriptovaliutų rinkos kapitalizacijos” santrumpa – tai metrika, naudojama kriptovaliutos santykiniam dydžiui ir vertei nustatyti. Ją galite apskaičiuoti tiesiog padauginę dabartinę monetos kainą iš bendro apyvartoje esančių monetų skaičiaus. Tačiau jums gali net neprireikti to daryti, nes daugelis kriptovaliutų platformų ją apskaičiuoja už jus.

Kriptovaliutų rinkos kapitalizacija dažnai naudojama kriptovaliutoms reitinguoti, o didesnė rinkos kapitalizacija paprastai rodo, kad kriptovaliuta yra stabilesnė ir plačiau pripažinta. Ir atvirkščiai, mažesnė rinkos kapitalizacija paprastai signalizuoja apie labiau spekuliacinį arba nepastovų turtą.

Tačiau atkreipkite dėmesį, kad tai tik vienas iš daugelio veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant kriptovaliutos potencialą. Tiriant kriptovaliutas taip pat reikėtų atsižvelgti į keletą kitų veiksnių, pavyzdžiui, technologiją, komandą, tokenomiką ir naudojimo atvejus.

6. Kaip saugiai investuoti į kriptovaliutas

Kaip ir kitas finansinis turtas, investavimas į kriptovaliutas gali būti rizikingas ir gali sukelti finansinių nuostolių. Pateikiame penkis esminius patarimus, kaip saugiau pirkti ir parduoti kriptovaliutą:

1. DYOR

Akronimas DYOR reiškia „atlikite savo tyrimą” (angl. do your own research). Prieš investuojant į bet kokią kriptovaliutą, svarbu suprasti blokų grandinės technologijos pagrindus, pavyzdžiui, skirtingus kriptovaliutų tipus ir rinkos dinamiką.

Knygos, tinklaraščiai, podcast’ai ir internetiniai kursai – visa tai yra gera pradžia. Taip pat turėtumėte sužinoti apie skirtingų kriptovaliutų projektus, komandas ir technologijas, kad galėtumėte priimti pagrįstus sprendimus.

2. Pradėkite nuo mažų sumų ir diversifikuokite

Kriptovaliutų rinka gali būti nepastovi ir nenuspėjama, ypač kai kalbama apie mažiau populiarias monetas. Todėl išmintinga pradėti nuo nedidelių investicijų, kurios nepakenks jūsų kišenei. Toks požiūris leidžia įgyti patirties ir geriau suprasti rinkos tendencijas nerizikuojant patirti didelių finansinių nuostolių.

Investuojant į kriptovaliutas taip pat gali būti naudinga diversifikacija. Užuot sutelkę dėmesį į vieną kriptovaliutą, investuodami į skirtingas kriptovaliutas, galite sumažinti bendrą riziką ir padidinti turimų lėšų ilgalaikio augimo galimybes.

3. Dalyvaukite

Kadangi kriptovaliutų aplinka nuolat keičiasi, reikėtų nuolat sekti naujienas, technologinę pažangą ir reguliavimo atnaujinimus, kad būtų galima laiku priimti sprendimus. Prisijungimas prie kriptovaliutų bendruomenės yra puikus būdas tai padaryti.

4. Pasirinkite patikimą kriptovaliutų biržą

Pasirinkti gerai žinomą ir saugią kriptovaliutų biržą savo investicijoms į kriptovaliutas turėtų būti jūsų prioritetas saugumo priemonių atžvilgiu. Tinkamą kriptovaliutų biržą galite rasti ištyrę įvairias galimybes ir palyginę jų mokesčius, klientų aptarnavimą, sąsają ir turimas kriptovaliutas.

5. Praktikuokite rizikos valdymą

Prieš investuojant į bet kokią kriptovaliutą, būtina įgyvendinti tam tikrus rizikos valdymo metodus. Pavyzdžiui, investuotojai turėtų investuoti tik tiek, kiek gali sau leisti prarasti. Be to, norint apriboti galimus nuostolius, reikia nustatyti stop-loss pavedimus, o siekiant užtikrinti pelną, galima labai daug ką pakeisti nustatant iš anksto nustatytus lygius.
Kas yra kriptografijos baltasis popierius?

Kriptovaliutų whitepaper – tai dokumentas, kuriame paaiškinamos blokų grandinės projekto detalės ir techninės specifikacijos. Jame paprastai pateikiama tokia informacija, kaip projekto tikslai, veikimo principai, technologijos, dalyvaujanti komanda, projekto tokenomika ir kūrimo bei įgyvendinimo planas.

Kriptovaliutų baltosios knygos yra išsamus projekto vadovas, kuriame paaiškinamas jo tikslas ir galima nauda. Investuotojai ir bendruomenės nariai, prieš investuodami ar įsitraukdami į kriptovaliutos projektą, dažnai peržiūri ir atidžiai išnagrinėja baltuosius dokumentus, kad įvertintų kriptovaliutos projekto teisėtumą ir potencialą. Todėl baltieji dokumentai yra labai svarbūs siekiant skaidrumo ir atskaitomybės kriptovaliutų pramonėje.

Tačiau nėra jokių standartų ar taisyklių, taikomų baltosioms knygoms, todėl jos gali būti klaidinančios ar netikslios. Kriptovaliutų projektai savo baltuosiuose lapuose gali rašyti ką tik nori. Todėl atsakomybė patikrinti dokumente pateiktų teiginių teisingumą tenka naudotojams.

Išvada. Taigi, kas yra kriptovaliuta?

Kriptovaliutų ekosistema yra revoliucinis požiūris į finansus ir technologijas. Tačiau kriptovaliutų ateitis priklauso nuo to, kieno paklausite.

Vieni mano, kad bitkoinas pakeis auksą ir sužlugdys esamą finansų sistemą, o kiti teigia, kad kriptovaliuta visada bus antrinė sistema ir nišinė rinka. Taip pat yra manančių, kad Ethereum taps decentralizuotu kompiuteriu, kuris tarnaus kaip naujojo interneto pagrindas.

Nors yra daugybė galimų pasekmių, tiesiog dar per anksti spręsti, kas nutiks net po metų. Vis dėlto negalime paneigti jau dabar matomo kriptovaliutos poveikio įvairioms pramonės šakoms, kuris, tikėtina, artimiausiais metais dar labiau išaugs.

Kriptovaliutų kasimas mobiliuoju telefonu kartu su savąją kriptovaliutų pinigine: „COIN”

Kaip susikurti kriptovaliutų piniginę – geriausių alternatyvų TOP5

Kas yra kriptovaliutos ir kaip ją kasti namuose?