Temos Archyvai: Rasmos dienoraštis

In memoriam Adelei Jarušaitienei


1947 09 26 – 2012 05 02
1947 09 26 – 2012 05 02

Ateina laikas…

Kai žemiška kelionė baigias.

Sustoja laikas…

Deja, tokia Dievo valia, kad

Brangiausi žmonės eina ir palieka,

Tačiau  nuo jų nusidriekia šviesa,

jie atminty  gyvi išlieka.

Lieka žmogaus pėdos  įmintos mūsų širdyse.

Nuo šią žemę paliekančios Adelės Jarušaitienės nusidriekia ryški pareigos, atsakomybės, pasiaukojimo, išminties, gerumo ir meilės žmogui šviesa. Jos pėdos liks įmintos ne tik artimiausių žmonių širdyse. Ji išliks gyva atmintyje šimtų žmonių, kuriems ji buvo bendramintė, mokytoja, draugė, guodėja, patarėja.

Šiandien mes uždegam širdy dar vieną žvakę

Už mylimą žmogų , kurio staiga netekom.

Ši žvakė mums primins, kad kiekviena diena –

Tai brangiausia Dievo dovana.

Tad saugokime ir branginkime vienas kitą,

Dėkodami Aukščiausiam už kiekvieną naują rytą.

Mirtis –  žemiškos kelionės pabaiga ir pradžia dangiškosios kelionės, kur siela gyvens amžinai. Tegul Dievo gailestingumas ir malonė apgaubia  išeinančią ir suteikia ramybės pasiliekantiems.

Su nuoširdžia užuojauta

LPLD vardu Rasma Zlatkuvienė

APIE MUS

Pagal Mavros Gatos filosofinę pasaką „Kas yra meilė?“ 

Žmogus  turėjo  keturis sūnus: trys buvo protingi, o ketvirtasis mėgo vaikščioti po  pievas, klausytis jūros ošimo ir svajoti.

Prieš atsisveikindamas su gyvenimu, tėvas pakvietė  vaikus ir tarė: „Mano sūnūs, kai tik mane palaidosite, uždarykite trobą ir eikite į pasaulio kraštą laimės ieškoti. Tegul kiekvienas iš jūsų ko nors išmoksta, kad galėtumėte patys savimi pasirūpinti“.

Mirus tėvui, vaikai išėjo į pasaulio kraštą laimės ieškoti ir susitarė, kad susitiks po trijų metų toje pievoje, kur išsiskyrė, ir papasakos, kas ko išmoko per tą laiką.

Prabėgo trys metai, ir laikydamiesi susitarimo, grįžo broliai iš pasaulio krašto į gimtąją žemę. Atėjo pirmas brolis, kuris išmoko dailidės amato. Jis nukirto medį ir išdrožė mergaitę. Grįžo antras brolis, pamatė medinę merginą, ir būdamas siuvėju, nusprendė ją aprengti  gražia šilkine suknele. Atėjo trečias sūnus, papuošė moterį auksu ir brangakmeniais. Jis buvo juvelyras.

Toliau skaityti APIE MUS

Apie „Draugauki.me“

Šiuo metu tinklapių pasirinkimas įvairia tematika be galo platus, tačiau senjorams skirtą svetainę žinau tiktai vieną. Ir vadinasi ji draugauki.me. Jau pats pavadinimas kalba apie tai, kad čia pagyvenę žmonės susitinka bendrauti, diskutuoti, draugauti. Manau, kad išreikšiu visų svetainės lankytojų nuomonę, tvirtindama, kad ši svetainė turi nemažai privalumų:

draugaukime_logo• Ji yra saugi. Įvairių profesijų, skirtingo išsilavinimo, pomėgių bei interesų lankytojai, būdami panašaus amžiaus, bendrauja šiltai, taktiškai, tolerantiškai.

• Ji yra atvira. Įvairių socialinių sluoksnių bei įsitikinimų lankytojai reiškia savo nuomonę, nebijodami, kad bus sukritikuoti, išjuokti ar įskaudinti.

• Ji yra įdomi. Lankytojai perduoda savo ilgametę patirtį ir žinias įvairiais klausimais, kurios padeda plėsti akiratį, moko diskusijų ir debatų meno.

• Ji yra patraukli. Spalvos, apipavidalinimas, dizainas malonūs akiai ir širdžiai.

• Pagaliau visų svarbiausia – nuoširdūs, paslaugūs, dėmesingi svetainės šeimininkai. Tai jų iniciatyva ir pastangomis, svetainė tobulėja, ieškoma naujų bendravimo formų, skatinamas suinteresuotumas, auga lankytojų pažintinis, kultūrinis, etinis bei estetinis lygis.

Visų draugaukimiečių vardu noriu jiems nuoširdžiai padėkoti ir pasakyti, kad draugauki.me yra ta vieta, kur mūsų laukia draugai, kur mus vertina, supranta ir priima mus tokius, kokie esame, pataria, padeda, pamoko, kur iš tiesų mes jaučiamės ne niekam nereikalingi seniai, o pilna ta žodžio prasme pagarbos verti senjorai.

Rasma