Ateina laikas…
Kai žemiška kelionė baigias.
Sustoja laikas…
Deja, tokia Dievo valia, kad
Brangiausi žmonės eina ir palieka,
Tačiau nuo jų nusidriekia šviesa,
jie atminty gyvi išlieka.
Lieka žmogaus pėdos įmintos mūsų širdyse.
Nuo šią žemę paliekančios Adelės Jarušaitienės nusidriekia ryški pareigos, atsakomybės, pasiaukojimo, išminties, gerumo ir meilės žmogui šviesa. Jos pėdos liks įmintos ne tik artimiausių žmonių širdyse. Ji išliks gyva atmintyje šimtų žmonių, kuriems ji buvo bendramintė, mokytoja, draugė, guodėja, patarėja.
Šiandien mes uždegam širdy dar vieną žvakę
Už mylimą žmogų , kurio staiga netekom.
Ši žvakė mums primins, kad kiekviena diena –
Tai brangiausia Dievo dovana.
Tad saugokime ir branginkime vienas kitą,
Dėkodami Aukščiausiam už kiekvieną naują rytą.
Mirtis – žemiškos kelionės pabaiga ir pradžia dangiškosios kelionės, kur siela gyvens amžinai. Tegul Dievo gailestingumas ir malonė apgaubia išeinančią ir suteikia ramybės pasiliekantiems.
Su nuoširdžia užuojauta
LPLD vardu Rasma Zlatkuvienė
Parašykite komentarą