Kaip nustatyti gerumo kriterijų? Kas man gera – kitam gali būti bloga ir atvirkščiai. Tai Romo komentaras, susijęs su Motinos Teresės mintimis apie gerus darbus. Jau norėjau parašyti trumpą atsakymą į šį Romo klausimą ir išvadą, tačiau supratau, kad gerumo samprata netelpa į siaurus rėmus. Bandžiau pasigilinti, ką rašo protingesni žmonės šiuo klausimu. Įvairių yra samprotavimų, tačiau viena aišku, kad gerumas nepamatuojamas, tai pojūtis, jausmas, kitaip tariant, vertybė. O iš čia ir išplaukia atsakymas dėl skirtingo gerumo supratimo. Skiriasi vertybės – skiriasi ir gerumo supratimas ir jų suvienodinti neįmanoma. Tarkim, mano supratimas apie gerumą pagrįstas krikščioniškomis vertybėmis, kurios gali būti nepriimtinos kitiems. Laiške Galatams sakoma: „Nepavarkime daryti gera, nes savo metu pjausime derlių, jei nepailsime! Tad, kol turime laiko, darykime gera visiems, o ypač tikėjimo namiškiams.“ Romui gera ramiai sėdėti, o man judėti. Svarbu nekenkti vienas kitam, o jeigu taip atsitiktų, išsakykime savo jausmą, tiktai be pagiežos, be pykčio, iš širdies, kur ir turėtų gyventi gerumas.
Rasma
Parašykite komentarą