Vasario 20 dieną Lietuvos Parkinsono ligos draugijos nariai, ataskaitinės – rinkiminės konferencijos delegatai rinksis i Šiaulių miesto savivaldybės salę aptarti kas nuveikta per 2009 metus. Rinksime naują tarybą ir draugijos pirmininką. Ir vėl mažais žingsneliais keliausime pirmyn, sieksime pagrindinio tikslo – pagerinti visų sergančiųjų Parkinsono liga gyvenimo kokybę.
Akivaizdu, kad keliaujant pirmyn laike ir erdvėje, tikimės sulaukti ir rasti tai, ko mums trūksta dabartyje. Naivu būtų klausti, ko reikia mums, sergantiems Parkinsono liga? Grąžinkite mums gerą savijautą, kojas, rankas, judesius, kurie prieš keletą metų buvo tokie natūralūs ir todėl nevertinami. Štai ir priėjome TIKSLĄ. Deja, viso pasaulio mokslas kol kas negali įvykdyti šio gyvybiškai svarbaus mūsų troškimo ir tikslo – grąžinti to, ko netekome. Mes tik galime į TIKSLĄ eiti, jo siekti.
Eidamas nueisi, siekdamas pasieksi. Tą mes ir darome.
O kokia TIKSLO KAINA? Kokia ji draugijos nariams aktyvistams – nemigo ir nerimo naktys, parduotos dienos valandos, neatlikti namų ruošos darbai, tuščias šaldytuvas ir pilvas, krūvio neatlaikanti kompiuterinė technika, pačiam sau ir aplinkiniams kylantis klausimas KODĖL, KAS NUO TO PASIKEIS ?
Tikslo kaina… Ji tikrai nepalyginamai mažesnė stebintiems judančius pirmyn ir laukiantiems teigiamų pokyčių. Ar ne geriau ramiai laukti ir vargo nematyti? Gal tik naivuoliai ir darboholikai moka didelę kainą?
Šiaulių Parkinsono draugijos pirmininkė Rasma Zlatkuvienė
Parašykite komentarą