VIENUOLIKA MAITINIMOSI TAISYKLIŲ

1. Valgyk, kad gyventum, negyvenk, kad valgytum.

Maitinimasis nėra tikslas, o yra tik priemonė, kad palaikyti gyvybę. Suvokiant Aukštesnįjį gyvenimo tikslą ir savo gyvenimo paskirtį, reikia valgyti tik naudingus produktus, galinčius padėti pasiekti naujų  psichinių ir fizinių kokybių ir efektyvesnių kūno veiksmų, nukreiptų į Aukštesnįjį gyvenimo Tikslą.

Apetitas – tai noras suvalgyti ką nors skanaus. Alkis – tai, iš vienos pusės, pasiruošimas valgyti bet ką, (kaip būna po sunkaus fizinio darbo) ir, iš kitos pusės, tikslus kūno žinojimas, ko jam šiuo momentu labiausiai reikia (kaloringo ar maistingo, saldaus ar rūgštaus, skysto ar tvirto, įprasto ar neįprasto (kreidos, druskos ir t.t.).

Apetitas – tai jausmų išsiskleidimas ir valios kontrolės nebuvimas jų valdyme. Susirūpinimas maistu arba apetitas gali būti susiejami su nesąmoningu siekimu “atsijungti” nuo stresinės būsenos, įsigilinant į skonio efektus. Tokiu pat būdu atsiranda ir kiti norai, nepagrįsti organizmo poreikiais, pvz. sekso siekimas. Paprastai tai susiję su psichinėmis šiuolaikinio gyvenimo perkrovomis. Gyvūnai ėda tik tada, kai jaučia alkį. O žmogus, išpaikintas pertekliaus, jau tapo išskirtine asmenybe ir tame gamtos įstatyme  jau yra kaip anachronizmas.

Valia, savikontrolė, bet kurioje gyvenimo situacijoje, žmogų išlaisvina nuo ydų ir suderina su galimybe gyventi natūraliai pagal organizmo motyvaciją, retkarčiais patiriant tikro alkio jausmą. Alkio jausmas kūne sukuria tikslų, intuityvinį, kokybišką reikalingo produkto žinojimą. Maitinimosi būdas pagal alkio signalą, per trumpiausią laiką pašalina atliekamų kilogramų balastą, leidžia organizmą detoksikuoti nuo šlakų ir homotoksinų ir sugrąžina prarastąją organizmo sveikatą. Be to, maitinimasis tada vyksta tik pagal natūralius organizmo poreikius.

Būtina sustoti valgyti nepasiekus pilno pasisotinimo jausmo ir neperkraunant skrandžio. Pripildžius jį iki trijų ketvirčių, būtina palikti tuščią ertmę, kad maistas galėtų vartytis, galėtų vykti maišymosi procesas su virškinimo sultimis. Dažnokai virškinimas lydimas didelių energijos sąnaudų, todėl imama energija iš įvairiausių organizmo “sandėliukų”. Štai kodėl didelė dalis žmonių pavalgę jaučia nuovargį ir nori miegoti. Privalgius sunkių ir nemaistingų valgių, organizmas neturi kuo kompensuoti prarastą virškinimo metu energiją, todėl jis išjungia visas atsargines ir tuo metu “nereikalingas” funkcijas. To pasekoje pavalgęs žmogus negali nei mąstyti, nei dirbti. Perpildant skrandį, apkraunant pastoviu nelaiku atliekamą užkandžiavimą, viską užgeriant nesuderintu gėrimu, mes sužlugdome virškinimo tvarką, virškinimo eiliškumą ir priverčiame savo organus elgtis ne pagal gyvybės programą. Dalinai sumažinus maisto kiekį, išsispręstų ir ekologinės problemos, pavyktų išsaugoti ilgesniam laikui gamtos resursus, ne taip intensyviai būtų alinomos dirvožemio struktūros.

3. Kaip geri – taip gyveni.

Organizmas didžiule dalimi susideda iš vandens. Nuo jo kokybės ir kiekybės priklauso ir medžiagų esančių organizme kokybė. Valdant gėrimo režimą, galima ryškiai pagerinti vidinius organizmo gyvybės ritmus ir bendrą būseną. Kai kas mano, jog nuo didesnio išgeriamo vandens kiekio storėjama ir bando visaip išgeriamo vandens kiekį riboti. Jei kartu su maistu naudojama per daug druskos, tada vanduo organizme užsilaiko. Tai tiesa. Vanduo – gyvenimo druska. Be reikalingo jo kiekio augalai nudžiūsta. Žmogus, žinoma, ne augalas, bet jo medžiagų apykaita irgi priklauso nuo vandens.

Valdant gėrimo režimą, galima daryti poveikį ir alkio jausmui. Jei mes dienos bėgyje gertume švarų vandenį po 1/4 stiklinės kas valandą, tai po kurio laiko kiltų tikras alkio jausmas. Jei tuo metu negalėdami pavalgyti, atsigėrtume vandens – alkio jausmas sustiprėtų, tad tokiu atveju gerti jokiu būdu nereiktų. Visuomet reikėtų stengtis atsigerti nors pusvalandį prieš valgį, ir, pavalgius, tačiau tik nedidelį kiekį šviežių sulčių, o vandens tik tiek, kad juo pavyktų praskalauti burną.

4. Kietą maistą – gerk, o skystą kramtyk.

Maisto apdorojimas prasideda jau burnoje, todėl, jo sumaišymas su seilėmis yra būtina sąlyga. Seilės yra aktyvi biologinė medžiaga ir būtina teisingam maisto įsisavinimui. Skubotas valgis yra labai žalingas. Maisto užgėrimas nepakeičia seilių funkcijos, o praskiedžia skrandžio sultis ir nuslopina virškinimo “ugnį” ir nežinia kas ją sugebės įkurti iš naujo.

5. Didžiuokis tuščiu ir ramiu skrandžiu.

Gyventi reikia ramiai. Ir kai valgai, neskubėk, nesistenk suvalgyti daugiau nei reikia, nes pavalgyti “į atsargą” yra neįmanoma. Maistas burnoje turi išlikti tol, kol jaučiamas skonis. Tokia technika leidžia pajusti visus maisto skonio niuansus ir iš pačios minimaliausios dozės. Smegenų alkio ir troškulio centrų prisisotinimas priklauso nuo signalų tekėjimo laiko iš burnos ertmės receptorių ir iš skrandžio prisipildymo receptorių. Tokia technika neleidžia kūnui užsišlakuoti ir apaugti riebalų atsargomis.

6. Negainiok dviejų zuikių vienu metu.

Nereikėtų derinti valgymo proceso su skaitymu, pokalbiu, TV žiūrėjimu. Nukreipiant dėmesį smegenų centrai negauna signalų apie maisto kokybę ir kiekybę. Tai priveda prie to, kad produktų suvalgoma vėl daugiau nei reikia ir su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Valgant reikia galvoti apie maisto kokybę, gauti maksimumą informacijos iš skonio ir emocijų receptorių. Maitinimasis yra šventas ritualas, tai malda Aukščiausiam Gyvenimo Idealui.

7. Rytas prasideda vakare.

Nereikėtų valgyti vėliau kaip 3-4 val. iki miego pradžios. Kodėl? Pirmiausia, maistas apdorojamas geriausiai judant vertikalioje kūno pozicijoje. Jis slenka žarnyno virškinimo traktu natūraliai veikiant gravitacijai, o tam padeda ir natūralūs procesai. Jei valgoma prieš einant miegoti – o juk miego metu visi procesai praktiškai sustoja – tada  žarnyne judėjimas jau tampa apsunkintas, tada atsiranda divertikulitai, akmenys ir tt. Miegas tampa sunkus, o rytas nemalonus, net atsikelti yra sunku.

Antra, ankstyvas maitinimosi stilius stimuliuoja stiprų virškinimo procesą, fizines jėgas, sveikatos dinamiką ir gyvenimo ilgumą. O geriausias maitinimosi būdas yra maitinimasis tik vieną kartą per dieną. Pripratimas yra stipresnis už protą. Įpročiai laikosi mūsų atmintyje. Visų pirma, būtina veikti tik dėmesio koncentracijos metodu. Jei dėmesys grįžta į atminties ydų blokus, turinčius jausminę informaciją  kuri “pamena” kaip buvo kuriamos ydos, tai ją teks šalinti žymiai stropiau, žymiai ilgiau, kol pereisite į naujo mąstymo stilių. Koncentruokite dėmesį į naujas idėjas ir naujus tikslus.

8. Švara – būtina dvasingumo ir pažangos sąlyga.

Norint išsaugoti gerą sveikatą, būtina palaikyti tiek išorinę, tiek ir vidinę švarą bei tvarką. O tai labai priklauso nuo maisto ir vandens. Kaip mokame rūpintis savo daiktais, pvz. automobiliu, lygiai tai pat turėtume mylėti ir savo organizmą. Daiktais rūpintis dažnam yra net prestižo reikalas, o prižiūrėti organizmą atrodo tarsi kvaila. O juk organizmui reikia žymiai mažiau, nei automobiliui ar namams, nes jis pats save remontuoja, save reguliuoja, save gydo ir atstato – tik reikia truputėlį jam padėti.

Jau 18 tūkst. metų joga praktikuoja organizmo apsivalymo, detoksikacijos metodikas, kas leidžia prailginti dvigubai ar trigubai gyvenimo kokybę ir trukmę. Organizmo poreikiams labiausiai naudingas yra trumpalaikis susilaikymas nuo maisto, t.y. badavimo ir pasninkavimo ciklai. Neveltui visuose pasaulio religiniuose mokymuose pasninkas yra vertinamas kaip didžiausia dorybė, kaip efektyviausia savireguliacijos priemonė ne tik fizinei reabilitacijai bet ir dvasinei. Dažnokai naudojami ir ypatingi metodai: sausas trumpalaikis badavimas be vandens ir maisto arba ilgalaikis (3-50 parų) badavimas su vandeniu ir papildomomis procedūromis. Tai leidžia organizmui apsivalyti, pailsėti nuo maisto atakų, leidžia natūraliai susitvarkyti visoms gamtinėms organizmo programoms.

9. Esi tuo, ką valgai.

Organizmas formuojamas iš tų elementų, kurie ateina per visus jutiminius organus – maistu, oru, šviesa, garsu ir skoniu, jutimo kanalu per odą iš aplinkos. Organizmo kokybė tiesiogiai priklauso nuo cheminių elementų bazės. Valgykite tik tai, kas šviežia, skanu, gyva, tai, kas turi vitaminų ir mineralų. Užmirškite, kas vakaruose jau seniai vadinama “šiukšliniu maistu”, “tuščiu maistu”. Juk tada maitinasi ne jūsų organizmas, o savo vertę įtvirtinantys jausmai (ego), o nauda organizmui yra niekinė, dažnai ir žalinga. Valdant savo maitinimosi būdą, galima labai sąmoningai keisti savo sveikatą, formuoti savo įpročius, jausmus ir emocijas, pakeisti savo mąstymą ir tuo pačiu pakeisti savo likimą (priežasties – pasekmės įstatymas).

10. Nebandyk suderinti to, kas nesiderina.

Dievas davė žmogui produktus, kad gyventų, būtų laimingas ir sveikas. Velnias davė kulinariją, kad tuos produktus sugadintų ir taptų savo skonio emociniu vergu. Norint to išvengti, būtina nederinti produktų, kurie virškinimo grandinėje tarpusavyje nesiderina. Jau senąjame testamente parašyta “nevirk teliuko mėsos piene”.

11. Dogmų maitinimesi nėra.

Visada būtina atsižvelgti į savo organizmo ypatybes, į klimato sąlygas, į amžių. Bet visada reikėtų orientuotis tik į savijautą ir laimės jausmą. Vadovautis savo intuicijos jausmu ir jį stenktis palaikyti, kad intuicija kalbėtų kuo garsiau.