Kategorija: Aušros dienoraštis
-
Drungeliškės koplyčia
Dažnai gyvenime į širdį įsliuogia nerimas. Dažnai griūva tikėjimas savimi ir pasauliu. Dažnai prarandama pusiausvyra. Dažnai trūksta paprasčiausios tylos. Dar dažniau ją rasti labai sunku… Bet yra tokių vietų – ramybės slėnių, kuriuose užtenka pasėdėti, patylėti ir viskas pasitaiso. Dingsta abejonės, nuovargis, netikėjimas, nusivylimas. Lieka tik ramuma. Drungeliškės koplyčia Viena iš ypatingų ir gydančių vietų…
-
Kasdienybės pilnatvė ir tuštuma
Kasdieniai ritualai. Atsikelti, apsirengti, išsivalyti dantis, nusiprausti, papusryčiauti, tęsti, tęsti, baigti dieną. Vėl keltis, vėl tęsti, vėl baigti. Kad ir koks bebūtų gyvenimo būdas, jis tampa kasdienybe. Keliautojo po pasaulį kasdienybė – tie patys burtažodžiai sutinkant nepažįstamus žmones, tas pats pasitenkinimas išvydus kažką naujo, kasdienis nepasotinamas troškimas ištrūkti iš kasdienybės. Deja, nors ir bandome iš…
-
Liaudies muzika – vis dar gyva?
Turbūt daugelis sutiks, kad etninė muzika yra labai svarbi kiekviena tautai. Ji visuomet daugiau ar mažiau pristato ją kūrusius ir kuriančius, ja alsuojančius žmones. Deja, dabar tikroji liaudies muzika atrodo nuobodoka ir svetima. Puikiai žinome, kokia yra mūsų liaudies kūryba. Lietuviai itin nedrąsiai ir švelniai apdainavo meilę, neafišavo geismo, meilės troškimo, merginos vadinamos lelijėlėmis, vaikinai…
-
Ar tikrai širdis ir jausmai prieštarauja protui?
Jausmingumas. Racionalumas. Dažnai girdime vienas kitam priešingus posakius: „klausyk savo širdies“ arba „klausyk proto balso“. Argi iš tiesų šie du dalykai yra nesuderinami tarsi priešingi poliai? Ar egzistuoja kompromisas ir ar įmanoma jį rasti? Grįžkime į V-XV a. – Viduramžius. Tuomet tarp išsilavinusių žmonių vyravo tik vienuoliai, dvasininkai ir kai kurie kilmingieji. Didžioji visuomenės dalis…
-
Nori?
Gulėti. Galvoti. Gulėti. Žiūrėti. Ne galvoti, o mąstyti. Ne mąstyti, o svajoti. Su mėnuliu. Su naktimi. Kaip naktį viskas paprasta! Spalvų skaičius sumažėja iki minimumo. Ir atrodo viskas paprasčiau, be išskiriančio įmantrių spalvų spindėjimo. Spindi tik žvaigdžės. Na, kartais vėlyvas automobilis trumpam atkeri nuo nakties burtų. Spindi tik žvaigždės. O šiąnakt dangus toks skaudžiai vasariškas,…
-
Debesų dailininkas
Renė Magritas – žymus belgų dailininkas siurrealistas. Jo darbai atskleidžia visuomenės problemas, vaizduoja gyvenimo iliuziškumą. Taip pat šiam tapytojui būdingas sąmojingumas bei absurdiškas pasaulio vertinimas. Paveiksle pavadinimu „Gokonda“ matome žmonių lietų. Žmonių, kurie visi kaip vienas. Toks supanašėjimas būdingas daugumai – mąstyti stereotipiškai, nekurti savęs, būti kažkieno blyškiu atvaizdu. Tuo pačiu būti mažu, nepavojingu stereotipų…
-
Į kairę ar į dešinę?
Baigiasi pirmasis naujųjų metų mėnuo. Vyresnieji mokiniai, jausdami artėjančią mokslo metų pabaigą, kamuoja save sunkiai atsakomais klausimais. Ką turėčiau dirbt, kad uždirbčiau pakankamai daug pinigų? O ką, kad jausčiausi savo vietoje? Jei atsakymai į šiuos klausimus skiriasi – gresia sustiprėjęs egzistencinis nerimas. Ieškant kompromiso pavargstama, pervargstama, viskuo persisotinama. O kai nebeturi jėgų, rasti atsakymą atrodo…
-
Atverti akis
Neretai, veik kasdien, girdime skundus, kad kas nors blogai. Užkliūva net tokie dalykai kaip, pavyzdžiui, oras, kurių kontroliuoti mes negalime. Dar vienas dalykas, dėl kurio skundžiasi ar bent nerimauja daugelis žmonių, yra išvaizda. Taip pat pasipiktinimą iššaukia nesėkmės, kurios mus lydi išties dažnai, įvairios, kartais didelės, kartais mažos, bet erzinančios. Kai nesėkmės kartojasi ir kartojasi…
-
Ramybė
Vikipedija sako: „Ramybė, ramuma – būsena, kai objektui nedaro įtakos išoriniai veiksniai. Kalbant apie žmogų, ramybė suvokiama kaip poilsis nuo aplinkos dirgiklių, atsiribojimas nuo triukšmo, judėjimo. Dažnai siejama su gamta, tyla, vienatve.“ Būtent tai matome paveiksle tokiu pačiu pavadinimu. Sala (kuri savaime yra rami) ir dvi olos joje. Ši paveikslo dalis, nepriklausomai nuo aplinkybių visuomet…