Neretai, veik kasdien, girdime skundus, kad kas nors blogai. Užkliūva net tokie dalykai kaip, pavyzdžiui, oras, kurių kontroliuoti mes negalime. Dar vienas dalykas, dėl kurio skundžiasi ar bent nerimauja daugelis žmonių, yra išvaizda. Taip pat pasipiktinimą iššaukia nesėkmės, kurios mus lydi išties dažnai, įvairios, kartais didelės, kartais mažos, bet erzinančios. Kai nesėkmės kartojasi ir kartojasi (kas yra neišvengiama), mes neretai pavargstame ir nustojame bandyti. Nebetikime savimi, nebetikime ir kitais.
Bet gyvenimas eina ir mes vis gyvename. Tame nepasitenkinimo liūne. Ir man dėl to gėda. Mane sugėdino išskirtinis žmogus – žmogus, gimęs be rankų ir kojų – Nikas Vujičič. Gėda, kad tokie kaip jis bando įtinkinti mus, sveikus, bet nuolatos besiskundžiančius oru., kad galime būti laimingi, jei tik to norėsime. Tokie kaip Nikas nori mums atverti akis, kad pamatytumėm, ką turim, o ne ko neturim. Visi esame gražūs, vertingi, neįkainuojami… Kaip apmaudu, kad mes tik tokio žmogaus akivaizdoje suprantame, ką turime. Tik tada pradedame jaustis dėkingi. Klausantis Niko, iš pradžių graudinies dėl jį ištikusio likimo, tik vėliau ašaros srūva iš begalinio dėkingumo ir supratimo. Galbūt tai ir yra „atverti akis“.
Šis žmogus neturintis tiek daug kartoja mums, kad jei palūžus neatsistoji pirmą kartą, po 100 kartų pasiseks. O jei ne, pasiseks po dar 100. Svarbiausiai tai, kokia bus pabaiga. Ir jis pats tai įrodė – atsistojo, atsistojo be kojų. Niko tikėjimas laiko jį ant žemės. O dar nuostabiau tai, kad jis įkvepia daugybę žmonių, nepalieka abejingų, nes iš tokio kūno sklinda milžiniška šviesa, kurios šaltinį vyras apibūdina taip: „Dievas laiko rankoje rožę ir sako tau: ar būsi mano pirmoji meilė? Ar pasitikėsi manim, kai jau nieko nebesuprasi, kai liksi visiškai vienas? Dievas nori, kad Valentino dieną praleistum su Juo, nes Jis toks pamišęs dėl tavęs, tiesiog pametęs galvą iš meilės.“ Mes kviečiami paimti rožę – stiprybę, atleidimą, džiaugsmą, meilę, viltį. Ar ilgai delsime?
Ar yra kas nors, ko negalime padaryti iš tūkstantojo karto? Ar bandėm?
Parašykite komentarą