Sekmadienį eidami į bažnyčią, kartu nešimės šventinti verbas – prie žalio kadagio į puokštelę dėsime gluosnio ir žilvičio susprogusias šakeles. Manoma, kad susprogę augalai turi magiškų galių. Tikėta, kad verbos apsaugo namus nuo blogų akių ir nelaimių, juose gyvenančius žmones – nuo ligų. Sudžiūvusios verbos spyglius seniau supildavo į maišelį, smilkydavo namus.
„Verba plaka, ne aš plaku!” – turbūt, visi žinome džiaugsmingą šūksnį, kuomet namiškiai, grįžę iš bažnyčios, kadagio šakele plakdavo namie likusius, linkėdami sveikatos ir tikėdami, kad verbos prisilietimas suteiks gyvybinių galių. Savotiška tautodailės rūšis yra Vilniaus krašto verbos, daromos iš džiovintų ir dažytų augalų.
Šiuo metų laiku, ypač po Perkūno pirmojo pasitrankymo, atgyja Vanduo, pradeda atsigauti ir žaliuoti Žemė, kaitresnė šviesą ir šilumą teikianti Saulė, kasdien vis aukščiau kopdama ir ilgiau išbūnanti. Dienos ilgėja, šviesus metas nugali tamsą. Pagal katalikiškas tradicijas Verbų sekmadienį verbos šventinamos minint garbingą Kristaus įžengimą į Jeruzalę prieš savo baisiąją kančią, prasideda Didžioji savaitė – Kristaus kančios ir mirties minėjimo dienos, kurias vainikuos Velykos.
Ne visos senosios tradicijos išliko. Laikmetis ir žmonės pakoregavo vienas kitą. Bet Verbų sekmadienis yra šventė! O ar gali būti šventė be skanėsto? Siūlau Jums labai skanų, pavasariškai gaivų, nekaloringą, nekeptą, lengvai ir greitai pagaminamą Meduolinį.
Kadangi čia nededama cukraus, vaisiai turėtų būti saldūs, man labiausiai tinka bananai. Ištirpintą želatiną ir grietinę išplakame, pagal skonį, poreikį ir fantaziją įmaišome razinų, riešutų, marmeladinių saldainių ar cukatų, įspaudžiame citrinos sulčių.
Į formą klojame smulkintus meduolius ir vaisius, sluoksniuojame su plakta grietine.
Per naktį šaldytuve išbuvęs Meduolinis bus tinkamas sau ir svečiams.
Gero Verbų užkandžio!
Danutė
Parašykite komentarą