Kartas nuo karto pavartome užsienio šalių spaudą. Žvelgdami straipsnių antraštes ieškome skaitinių mums aktualiomis temomis, pavyzdžiui žinių susijusius su mūsų šalimi ar įdomybių plečiančių mūsų akiratį.
Viename stambiausių Rusijos dienraščių „Взгляд“ pereitų metų 25 d. numeryje galite rasti įdomų straipsnelį „Логика денег“ (Pinigų logika). Straipsnį parašęs autorius, nepriklausomas fondų analitikas Aleksandras Razuvajevas (Aleksandr Razuvaev) neslėpdamas savo priešiškumo Europos Sąjungai dėsto būsimas Rusijos politines ir ekonomines netolimos ateities perspektyvas. Vizijos siejasi su Rusijos iškilimu ir suklestėjimu tiekiant energetinius išteklius Azijos šalims, kurios dabar jau lenkia Europą savo ekonominiu intensyvumu. Šiuo požiūriu pozicionuojama ir Rusijos ateitis, net įsivaizduojama, jog ir sostinę būtų įmanoma perkelti į tolimuosius Rytus – toliau nuo NATO ir merdinčios Europos.
Rusijos ir ES jungimąsi A. Razujevas laiko visiška nesąmone, kuri neturi šansų išlikti, nes Rusija negali būti ES provincija, kokios dabar yra Pabaltijo šalys. Šioje vietoje dar pateikiama šalies totalitarinė ir imperialistinė praeitis, lemianti, jog demokratija Rusijai yra nesuvokiama.
Maža to, santykius su Europa analitikas apskritai vadina Rusijos nuopolių priežastimi. Visuomet, kai Rusija eidavo link Europos, viskas klostėsi tik prasčiau. Neva ir komunizmą Rusija paveldėjo ir gavo primestinai iš Vakarų.
Matyti, jog autorius savo šalies istoriją suvokia gerokai iškreiptai. Nesuvokia, kad Rusija visuomet buvo penima Europos tiek materialine tiek kultūrine prasmėmis. Su Azijos šalimis taikių laikotarpių Rusijos istorijoje buvo labai nedaug: praeitį temdo nuolatinė karinė įtampa, diplomatiniai konfliktai dėl sienų. O komunizmas iš tiesų gimė Vokietijoje, bet ne tas, kokį nusipiešė ir kurį iškraipė sovietiniai ideologai, siekdami vykdyti imperializmą, prisidengiant K. Markso idėjomis. Vėliau pati Rusija tokio tipo komunizmu užkrėtė Kiniją, Vietnamą ar Afganistaną. Socializmas gajus ir šiandien, tik jis yra tinkamai naudojamas ir plačiai paplitęs politinėje arenoje, žinoma, ne sovietinėje jo interpretacijoje.
Šiame rusiško dienraščio straipsnyje matomas eilinis rusiško imperializmo ilgesio protrūkis, kuris yra stiprus ne vieno ruso atmintyje. Remiamasi istorija, kuri parodo autoriaus neišprusimą, o tik lėbavimą tuščiomis frazėmis. Deja, tokių lėbautojų apie imperializmą, nematant, o net greičiausiai nenorint matyti tikrosios istorinės realybės, pasitaiko pakankamai dažnai iš mūsų kaimynų pusės. Ir svaičiojimai apie Rusijos nusisukimą nuo Europos yra gerokai perdėti ir neturi jokio loginio pagrindo.
Parašykite komentarą