Muzika yra prasminga, dinamiška, veikianti gyvenimą. Dar Antikos laikais filosofas Pitagoras pasakė: „Pasaulis – vientisa harmonija“. Ar žinojote, kad žodis „harmonija“ yra kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „sąskambį, darnumą“? Dabar harmonija – mokslas apie taisyklingą akordų sudarymą ir jų jungimą, kitaip sakant, tai muzikos mokslas. Istorija ir faktai pasakoja apie muziką, lydėjusią žmogų visose gyvenimo situacijose, istorinėse epochose. Kai širdis smarkiai daužosi, visas kūnas virpa ir vidinis „aš“ nori šaukti iš džiaugsmo – pradedame dainuoti. Kai mintys laksto kloniais, vis kažką apmąsto – pradedame tyliai niūniuoti. Kai einame į žygį, leidžiamės į ilgą kelionę – norime dainuoti! Ir kai ašaros rieda skruostais ir akmuo spaudžia krūtinę – lūpos pradeda kurti raudą…
Šiomis dienomis niekas neabejoja, kad muzika daro įtaką žmogui: nuteikia maloniai, sukelia šypseną, išjudina, virpina sielą, veikia organizmą, o neretai išprovokuoja negatyvias emocijas. Jeigu apsidairytume aplinkui, pamatytume gatvės minioje jaunus žmones, tarp kurių aštuoni iš dešimties kaip taisyklė būtų su ausinėmis. Vis daugiau sutiksime žmonių, kuriems muzika būtina dirbant, mokantis, įtemptai galvojant, o juk garsas – tai vibracinis laukas, kaip jau minėta, jis vienaip ar kitaip veikia žmogų. Yra ir daug tokių, kurie negali susikaupti net prie menkiausio garso, triukšmo – muzika jiems būtų tik kliūtis.
Apie muzikos galią žmogaus sielai, kūnui ir protui mokslininkai ginčijasi nuolat. Yra teigiančių, kad muzika turi gydomąją galią. Kūdikis motinos įsčiose girdi jau 16-tą savaitę, o ausytė susiformuoja 24-tą savaitę. Pirmieji išgirsti garsai būna motinos širdies plakimas, jos balsas ir panašūs dalykai. Nėščiosios dainavimo įtaka kūdikiui buvo žinoma daugelyje senovės kultūrų, o šiomis dienomis Lietuvoje atsiranda įvairių užsiėmimų kūdikiams, vaikams, suaugusiems, senjorams, teigiant, kad muzikos melodija gydo ir padeda mintis nukreipti pozityvia linkme. Viena iš tokių teorijų yra „Mocarto efektas“, dėl kurio mokslininkai aktyviai ginčijasi. Dauguma teigia, kad Mocarto muzika ne tik gerina atmintį ir mokymosi procesą, skatina kūrybingumą, didina darbo našumą, ištvermingumą, ramina, malšina skausmą, bet ir gydo daugybę negalavimų. Amerikietis Donas Kembelas yra pagrindinis šios teorijos skatintojas, parašęs knygą „Mocarto muzikos poveikis“. Ji išversta į daugiau nei trylika pasaulio kalbų, tarp jų ir į lietuvių kalbą. Kita vertus, yra ir tokių mokslininkų, kurie šiomis teorijomis netiki ir neigia muzikos galią.
Muzika gali ir padėti, ir trukdyti. Kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į garsą ir tik jis savarankiškai gali spręsti, kaip draugauti su muzika. Garsų poveikis priklauso nuo kiekvieno žmogaus žinių šioje srityje, intelekto, amžiaus ir muzikos klausymo intensyvumo. Tai labai individualu. Savo vidinei harmonijai reikėtų pasirinkti tokias melodijas, dainas, kurios būtų artimos sielai ir nekeltų neigiamų emocijų.
Ingrida Virinaitė
Parašykite komentarą