Meningioma vadinamas nepiktybinis smegenų dangalų auglys. Iki šiol žinomas tik vienintelis jos gydymas – tai operacija. Man taip pat buvo diagnozuota meningioma, bet aš iki šiol gyvenu be operacijos, esu išbandžiusi kitą kelią – tai natūraliomis priemonėmis ištirpinu auglį. Pasidalinsiu savo patirtimi.
Vaikystėje patyriau galvos traumą: karvė buvo užvožusi ragu man į kaktą, bevaikant nuo jos muses, kai mama ją melžė. Kaip parodė po daugelio metų atlikti tyrimai, traumos vietoje sustorėjo kaulas ir ėmė augti meningioma. Ilgą laiką aš apie tai nežinojau, tik vėliau pajutau, kad retkarčiais ėmė svaigti galva, aptemdavo sąmonė. Gydytojai bandė aiškinti, kad taip nutinka dėl per greito mano augimo. Jokie smegenų tyrimai nebuvo atliekami. Taip tęsėsi daugelį metų. Išmokau saugotis šio būsenos: nedėvėdavau nei skarų, nei kepurių, t.y. stengdavausi nesuspausti galvos, vengdavau staigių galvos judesių bei jos perkreipimo. Ligą suaktyvinau, kai sugalvojau valytis organizmą sausu badavimu: antrą dieną, nebevartodama jokio maisto ir jokių skysčių, apalpau ir po to jau pastoviai svaigo galva ir kartais net prarasdavau sąmonę. Priminsiu, kad anksčiau keleto metų bėgyje aš badavau tik su vandeniu 3 kartus po 21 dieną dėl stuburo ataugų. Tada jokios įtakos smegenų veiklai nesijautė. Pablogėjus sveikatai, medikai nesivargino su jokiais tyrimais, nes jų žodžiais tariant, „mano toks organizmas”. Ir gyvenk, kaip nori, daryk, ką nori…
Aš nenuleidau rankų, ieškojau išeities ir ėmiau valyti organizmą pagal N.Semionovos seminare pateiktą metodiką. Ir vėl man nutiko bėda – stipriai nuvandeninau organizmą per mano buvusios bendradarbės žioplumą: vietoje Glauberio druskos ji man įpylė bevandenio natrio sulfato, o užrašė, kad tai yra Glauberio druska. Neaprašinėsiu, kaip išlikau gyva, bet drąsiai galiu teigti, kad smegenims yra būtinas pakankamas vandens kiekis. Taigi, po pakartotino smegenų nuvandeninimo, gyvenimas tapo man nebemielas, matomai, meningioma ėmė sparčiau augti ir sutrikdydavo smegenų kraujotaką. Balansavau ant insulto ribos, bet liūdniausia buvo tai, kad aptemus sąmonei, prasidėdavo baisus vėmimas, vos tik aš pajudėdavau. Ypač prastai būdavo, jei taip nutikdavo viešoje vietoje, praeiviai galvodavo, kad guli be jėgų girta boba. Mat, tekdavo atsigulti net ir gatvėje, nes tik atsigulus ir ramiai pagulėjus nurimdavo vėmimo traukuliai. Kartais reikdavo keletą valandų kur nors drybsoti, gerai, jei tai būdavo kur nors skvere ar ant suoliuko, kol galėdavau pajudėti namų link. Kartais net bijojau išeiti iš namų. O po tokių vėmimo priepuolių dar apie savaitę laiko tekdavo drybsoti lovoje, kol atgaudavau jėgas. Baisu ir prisiminti, kaip aš jaučiausi prieš 20 metų!
Dabar tik džiaugiuosi, kad medikai nesivargino su tyrimais, nes neaišku, kokios būtų buvę pasekmės, jeigu būčiau operuota. Mano draugei po traumos slidinėjant irgi ėmė augti meningioma, bet ją teko skubiai operuoti, nes staiga visiškai nebegalėjo pajudėti. Po operacijos jau gyvena virš 20 metų, bet pažeista jos koordinacija, veidas perkreiptas, viena akis nebeatsimerkia, sutrikusi kalba. Mano pusbroliui jau 3 kartus operavo meningiomą smegenyse, jis dar juda, bet irgi nemažai liko pažeidimų. Užtat aš ieškojau, kaip išgyventi be operacijos. Ir ne veltui sakoma, kad kas ieško, tas ir atranda. Mano sėkmingiausi atradimai sveikatos kelyje buvo raudulingas kvėpavimas, o vėliau želmenų sultys. Apie juos esu rašiusi: https://www.draugauki.me/2009/01/raudulingas-kvepavimas/, https://www.draugauki.me/2010/07/kada-ir-kaip-vartoti-zelmenu-sultis/, https://www.draugauki.me/2010/05/zelmenu-sultys-pasaulyje/. Raudulingas kvėpavimas man sustabdydavo vos tik prasidėjusį sąmonės aptemimą ir vėmimo priepuolį, o želmenų sultys po ilgesnio jų vartojimo panaikino bet kokius meningiomos požymius ir man suteikė tiesiog naują gyvenimą. Užtat aš jas taip ir myliu, nežiūrint jų nemalonaus skonio. Noriu atkreipti dėmesį, kad pradėjus vartoti želmenų sultis, dėl jų valomojo poveikio gali paaštrėti esamos sveikatos problemos. Iš pradžių ir mane pykino, todėl teko mažinti išgeriamų sulčių kiekį. Užtat prireikė net 2 metus gerti šias sultis, kol galva prašviesėjo, nebesvaigo ir nebesikartojo mane kamavę meningiomos simptomai , o taip pat mažakraujystė, ir aš vėl tapau žvali ir energinga. Aš ir toliau vartojau želmenų sultis, kartais papasnykaudavau keletą dienų tik su vandeniu ir želmenų sultimis.
Džiaugiausi aš gyvenimu apie 10 metų, tol, kol apsinuodijau gamtinėmis dujomis. Mat, tuo metu aš buvau persikėlusi gyventi į kaimą, o ten dujas tiekdavo balionuose. Kartą man pakliuvo aprūdijęs balionas su silpnai nutekančiomis dujomis pro baliono apačią, o dujų meistrai to nepastebėjo. Visą vasarą po truputį, bet pastoviai aš nuodijausi dujomis, ir man vėl ėmė svaigti galva, sukosi sienos, grindys, iš po kojų slydo žemė, o aš, praradusi lygsvarą, nukrisdavau. Iš pradžių nesupratau, kas nutiko, tuo labiau, kad tuo metu kaip tik Lietuvoje vyko žemės drebėjimas. Maniau, kad kaime vyksta kažkoks lokalus žemės pajudėjimas. Supratau tik tada, kai pastebėjau, kad mane ypač pykina prie dujų baliono. Kai aš jį pajudinau, norėdama išridenti iš kambario, visiškai aptemo sąmonė, bet vėliau atsipeikėjau ir sugebėjau iššliaužti iš kambario į lauką. Taip ir išsigelbėjau. Prireikė daug laiko, kol aš želmenų sulčių dėka pašalinau vėl atsiradusios meningiomos pasekmes. Tik šį kartą aš visą pusmetį atkakliai myniau medikų slenksčius, reikalaudama tyrimų. Vargais negalais buvo atlikta tomograma ir smegenyse rasta 25 mm dydžio meningioma. Tiesa, siuntimą tyrimams pavyko gauti tik tada, kai aš pateikiau netradicinės medicinos tyrimų rezultatus, leidžiančius įtarti auglį smegenyse: tai plaukuose per didelis įsisavinto cinko kiekis, o taip pat Kiriljano metodu atliktas auros piešinys parodė, kad aplink galvą nėra ištisinės auros, tik zigzagai.
Mano istorijoje labiausiai mane nustebino gydytojų, o taip pat draugų bei artimųjų reakcija į diagnozę – meningioma. Staiga visi tada labai susirūpino mano sveikata, o aš tik džiaugiausi, sužinojusi diagnozę, nes išaiškėjo negalavimo priežastis, o aš žinojau, ką reikia daryti – tai gausiai vėl vartoti želmenų sultis. Gydytojai, pamatę mano džiaugsmą ir dar, kai aš pasakiau, kad tai nėra baisu, nes auglį aš ištirpinsiu, tai pasukiojo pirštą prie smilkinio ir paklausė, ar nereiktų man siuntimo pas psichiatrą. Aš apsilankiau pas visus man rekomenduojamus gydytojus, tame tarpe ir pas neurochirurgą, nors operuotis ir nesiruošiau. Norėjau,kad būtų dokumentuose užfiksuota mano meningioma. Po visų atliktų tyrimų ir konsultacijų aš porą kartų po 10 dienų maitinausi tik želmenų sultimis ir vandeniu, ir po metų pakartotinai padaryta tomograma parodė, kad meningiomos smegenyse jau nebėra. Gydytojai buvo pasimetę, nes, pagal juos, taip negalėjo būti. Aš pasiūliau būti eksperimentu, sutikau atlikdinėti tyrimus, leisti meningiomai augti ir vėl ją ištirpinti, deja, medikų tai nesudomino. Tada aš pati specialiai metus laiko visiškai nebevartojau jokių želmenų sulčių, ir, kaip ir turėjo būti, maždaug po metų mano organizmas užsiteršė, ir vėl meningioma ėmė nežymiai reikštis. Tomograma tai patvirtino. Mat, dabar aš lengvai gaunu siuntimą tyrimams. Aš, vėl ištirpinusi meningiomą, eksperimentuoju su savimi toliau – bandau B.Bolotovo metodikos pagalba pagerinti virškinimo sistemos darbą ir taip apsaugoti organizmą nuo teršalų. Pakol kas rezultatai puikūs, jaučiuosi daug geriau, nei prieš 30 metų.
Šią savo istoriją smulkiai aprašiau tikėdamasi, gal kartais informacija pasieks moksliniais tyrimais užsiimančius jaunus neurologus, ir jie panorės patyrinėti, o aš pasiruošusi eksperimentuoti. Juk aš esu chemikė. Mano nuomone, meningiomos yra traumų ir organizmo užterštumo pasekmė. Pastoviai rūpinantis organizmo švara, manau, galima išvengti skalpelio. Norėtųsi,kad medikai rimčiau pažvelgtų į želmenų sultis. Be to, yra nemažai žmonių, ieškančių būdų, kaip be operacijos atsikratyti auglio smegenyse, kai kurie mane susiranda, ir mes jau esame užmezgę kontaktus. Manau, gal vertėtų sukurti atskirą draugiją, kuri suburtų tuos, kurie nori išvengti skalpelio, esant meningiomoms. Lauksiu pasiūlymų.
Komentuoti: Regina Atšaukti atsakymą