- Lašiša su kaparėliais
Nutariau sukurti naują skyrelį pavadintą „Užkandžiai”. Pagyvenę žmonės gali daugiau laiko skirti mitybai, t.y. dažniau prisėsti prie stalo ir užkąsti dienos metu. Tuomet ir pietūs lengvesni gali būti ir sveikata geresnė, kadangi ne vieną kartą esu skaitęs apie privalumus dažniau maitintis nedidelėmis porcijomis nei rečiau, bet prikemšant iki soties. Gaminantis užkandžius, galima pasmaguriauti įvairiais rečiau dėl kainos ar dėl per didelės egzotikos įsigyjamais dalykais. Užkandžiams pakaks nedidelio kiekio gaminio ar produkto kad ir koks ypatingas jis būtų, o jeigu nepatiks skonio subtilumas, nesisielosime, kad brangiai už jį mokėjome. Kita vertus užkandžiai gali būti labai įvairūs ir pagaminami labai paprastai iš elementarių ir kasdienių mūsų mitybos elementų. Užkandis leidžia daugiau improvizuoti ir atsiskleisti ruošėjo fantazijai, o tuo pačiu provokuoja ir naujas skonio receptorių reakcijas, kurios gimdo nesibaigiančias idėjas mūsų virtuvėse.
Taigi, šiandien – puikus, paprastas, tačiau be galo nuostabus lašišos užkandis:
1. paskrudinkite batono ar kitų rūšių baltos duonos riekelių;
2. užtepkite naminiu sviestu, kurio rasite ūkininkų turgeliuose;
3. papjaustykite lašišos filė gabalėlių – storumo pagal skonį, uždėkite ant duonos;
4. aplaistykite šviežiai perpautos citrinos sultimis;
5. apibarstykite koncervuotais (nes kitokių nesu matęs mūsų parduotuvėse) kaparėliais, arba užkąskite didesniais jų giminaičiais kapariais.
Stebuklas čia paprastas – kaparėliai. Galite nemėgti žalios žuvies, galite sakyti, kad anoks čia stebuklas citrina prie žuvies (visi taip daro), bet kuomet kasnyje atsiduria vienas kitas kaparėlis, lašiša pavirsta neįprastu atradimu (tokios nebuvau ragavęs niekad), o pats užkandis nepakartojamu delikatesu. Kurį norisi kartoti jau… rytoj.
Parašykite komentarą