Nepaprastai mėgdamas špinatus, noriu pasidalinti vienu receptu, kurį dažniausiai naudoju, turėdamas namuose pakankamą kiekį šios daržovės lapų. Mėgstu visus patiekalus, kuriuose pamatau esant špinatus: ar tai būtų bandelės su špinatais, ar pyragai, ar padažai, kuriuose naudojamas „žaliasis stebuklas“ ar kiti virtuvės patiekalai, kuriuose vienokį ar kitokį pagal svarbą vaidmenį vaidina būtent šios dienos mano numylėtinis – špinatas. Tiesą sakant, mėgdamas aštrius ir intensyvaus skonio valgius, dažnai pagalvoju, kuo taip patraukia špinatai? Juk jų skonis toks švelnus ir lengvas, kad gali būti greitai užgoštas ko nors netinkamo užkandus ar atsigėrus kokio nors nederančio gėrimo. Atsakymas tikriausiai slypi pačiame klausime – pamėgti špinatus padeda jų subtilumas ir greitas bei paprastas jų skonio atsiskleidimas, mokant deramai paruošti.
Mano gebėjimai virtuvėje, be abejo, mėgėjiški, tačiau šis paruošimo būdas, kurį aptarsiu, bent jau mano paties ir žmonos skonio receptoriams tinka tiesiog idealiai.
