Lietuvoje sparčiai daugėja itališko tipo kavinių ir restoranų. Jų valgiaraščiuose galima surasti daug pirmą kartą mano ausiai girdimų žodžių, iš kurių sunku spręsti apie tai, ko reikėtų tikėtis užsisakius vieną ar kitą patiekalą. Vienas iš jų – brusketa (it. bruschetta arba dar kitaip vadinamas fettunta). Pavadinimas gana įmantrus ir egzotiškas, nors jis tereiškia užkandį, primenantį paprastąjį lietuviškąjį sumuštinį. Na, gerai, turi šis gardumynas keletą detalių, kurias įgyvendinus gausite pačią tikrąją brusketą. Tačiau drąsiai galite eksperimentuoti ir su lietuviškais produktais.
Brusketa gaminama iš Italijos regione Toskanoje kepamos duonos. Tiems kas nežino, priminsiu, kad šio regiono duona yra gaminama be druskos. Tokią tradiciją lėmė vienas istorinis įvykis, kuomet smarkiai išaugus druskos kainoms Toskanos gyventojai nebandė derėtis su pirkliais, tačiau nutarė iš vis jos atsisakyti ir pradėjo duoną kepti be šio svarbaus virtuvės pagardo.
Taigi, duona supjaustoma riekelėmis bei paskrudinama virš laužo arba tosteryje. Paskrudintos riekės įtrinamos česnaku, gausiai palaistomos alyvuogių aliejumi ir pabarstoma druska bei pipirais. Štai ir gavome itališkąją brusketą. Galite valgyti vieną arba su kepsniu. Variantų, kaip ir paprastų sumuštinių, galima prigalvoti aibes.
Mėgstamiausia italų brusketa yra valgoma su šviežiu pomidoru, mocarelos sūriu ir baziliko lapeliu. Galite taip pat naudoti įvairias kitas daržoves, pupeles, mėsą, džiovintus pomidorus ir kitus delikatesus bei jų kombinacijas. Skanaus!
Parašykite komentarą