Tikriausiai ne vienam iškilo klausimų dėl šiame skyrelyje dedamų eilėraščių. Taigi pamėginsiu paaiškinti jų prasmę. Vienoje Kauno ligoninėje yra neįprasta palata. Ji neįprasta tuo, kad ten vietoje dejonių ir liūdesio gyvena viltis ir optimizmas. Joje dažnai skamba juokas, dainos ir kuriami eilėraščiai. Ten užsimezgė tikra draugystė, kuri laikosi ant pagalbos ir paguodos pamatų… Tikriausiai pamanėte, kad tų žmonių rūpesčiai yra maži, o ligos nerimtos. Ne. Taip nėra. Tik visos negatyvios mintys yra nustumtos į šalį ir pasitinkamos su šypsena. Ten liga nevaidina pagrindinio vaidmens jų gyvenime, o gražūs dalykai veda į priekį. Išduosiu paslaptį, kad viena iš tų nuostabių žmonių yra Jūsų gerbiama ir mylima Adelė Janušaitienė. Su ja susipažinau savanoriaudama ir taip patekau į šią svetainę. Šį skyrelį sukurti buvo jos mintis, o manęs paprašė atlikti „paštininkės“ darbą ir tas sukurtas eiles „pristatyti“ čia. Dabar jau, tikriausiai, aišku kodėl laiškai ir kodėl iš ligoninės. Taigi poezija gali gimti visur, o joje parašyti žodžiai skleisti gėrį, padėką, viltį… Tegul šios nuoširdžiai parašytos eilės paliečia ir Jūsų širdis…
Parašykite komentarą