Nepamiršim tų valandų ir dienų, ir naktų.,
Buvo džiaugsmo ir ašarų,
Net sukurtų eilių,
Nepamirštamos dienos tos
Na ir ta negalia,
Bet, kai šypsosi daktarė,
Palengvėja dalia.
Kartais žodis švelnus
Vietoj vaisto brangaus,
O sesučių veidai, tarsi
Skleistųs žiedai…
Tas tylus krebždesys
Čia palatoj nakčia
Ir atrodo priglus
Geros fėjos dvasia.
Taip, kaip bėga vanduo,
Taip ir dienos skubės –
Tai palatos šviesa,
Tai namų šiluma.
Ir taip viskas brangu,
Ir širdy kaip ramu –
Ir ateis ta diena
Tik džiaugsmo kupina.
Laikas gydo žaizdas,
Nors palieka randai,
Bet gyventi smagu,
Kai aplinkui draugai…
Adelė ir Algina
