Kategorija: Laiškai iš ligoninės
-
Padėkos žodžiai ligoninės personalui
Nepamiršim tų valandų ir dienų, ir naktų., Buvo džiaugsmo ir ašarų, Net sukurtų eilių, Nepamirštamos dienos tos Na ir ta negalia, Bet, kai šypsosi daktarė, Palengvėja dalia. Kartais žodis švelnus Vietoj vaisto brangaus, O sesučių veidai, tarsi Skleistųs žiedai… Tas tylus krebždesys Čia palatoj nakčia Ir atrodo priglus Geros fėjos dvasia. Taip, kaip bėga vanduo,…
-
Mano erdvė
Prašvito rytas, saulė tuoj pažvelgs Pro mano erdvės langą. Aš laukiu jos švelnučių spindulių, Stebiu ir debesis, kai slenka. Aplinkui nerimas, tyla… Kažkur girdėti skubūs žingsniai. Ir akys liūdnos, – nors ne visada, Aplanko ir džiaugsmingos mintys. O ta erdvė manoji – palata, Koridoriai ir praverti langai… O už langų tie patys saulės spinduliai Ir…
-
Eilėraštis dukrai – Zanavykų manasis kraštas
Šį eilėraštį sukūrė Alginos (Adėlės palatos draugės) mama. Štai jo dedikacija: Būk laiminga. Būk labai, labai laiminga. Kai manęs nebebus, Pažvelk ir prisimink. Leonora Petrauskienė. Zanavykų manasis kraštas. Zanavykų kraštas vis garsus nuo seno, Nes čia daugel vyrų įžymių gyveno. Čia miškų kalvelės, ten Šešupė plaukia, Drobių audėjėlės linksmą dainą traukia. Čia rugiai siūbuoja, ten…
-
Laiškai iš ligoninės
Laiškai iš ligoninės Tikriausiai ne vienam iškilo klausimų dėl šiame skyrelyje dedamų eilėraščių. Taigi pamėginsiu paaiškinti jų prasmę. Vienoje Kauno ligoninėje yra neįprasta palata. Ji neįprasta tuo, kad ten vietoje dejonių ir liūdesio gyvena viltis ir optimizmas. Joje dažnai skamba juokas, dainos ir kuriami eilėraščiai. Ten užsimezgė tikra draugystė, kuri laikosi ant pagalbos ir paguodos…
-
Gerumas
Gerumo niekuomet nebus per daug, Nes reikia man jo kaip vandens, Kaip lašelio vilties ir mažos Kibirkštėlės akių! Prasiveria durys manosios erdvės – Ir manųjų draugų šypsena… Mes jau čia! Su Jumis! Ir šviesu…O palaima, aš jau ne viena. Rodos tokie jauni, bet Kiek daug šilumos Iš akių, spinduliuojančių tik gerumu. Žvilgsnis mielas ir noras…
-
Palatos draugei
Adele, tik mažą dalelę Stiprybės, vilties iš Tavosios širdies Pasiimsiu aš sau… Kad aš tokia silpna Supratau tik tada Kai tave sutikau. Tu kaip ta plaštakė Pasiilgus saulės, Pasiruošus kilti ir nenusileisti… Na tai kas, kad skausmas, Na tai kas, kad vėjas – Tu vistiek suspėsi dar sparnus išskleist. Kai mes susitiksim Vasara atėjus Ir…