Kalbant apie lupenas, daugelis iš mūsų, ko gero, pagalvoja tik apie bulvių lupenas. Bet gi yra ne taip jau ir mažai žmonių, mėgstančių nusilupti obuolius, agurkus, morkas ir pan. Teko skaityti, kad agurkai su nulupta oda – beverčiai, nes būtent agurkų paviršinėje luobelėje yra medžiagos, kurios skatina visų agurko medžiagų įsisavinimą. Na, o obuoliai be odelės irgi netenka dalies savo vertės ir skonio, bet užtat kokia skani ir aromatinga arbata iš tų nuluptų ir išdžiovintų obuolių odelių. Tad neišmeskite jų.
Arbūzų žievė yra žymiai vertingesnis maistas sveikatos požiūriu, nei saldus, skanus ružavas minkštimas. Nevertėtų išmesti žievės, galima iš jos sultis išspausti arba sudžiovinti – bus pagalba negaluojantiems inkstams. Sveikos gyvensenos šalininkai rekomenduoja morkas, ridikus, bulves ir kitas daržoves tik gerai nuplauti ir vartoti su visa žieve. Aš buvau atsivežusi iš JAV Mišio Kušy Makrobiotikos instituto (sveikatos mokyklos) netgi specialų šepetėlį daržovėms kruopščiai nuplauti, kad nereikėtų jų lupti.
Ypač didelis nuostolis patiriamas lupant bulves. Apie tai reikėtų daugiau kalbėti ir rašyti. Pirkdama bulves turguje daugelį kartų aiškinau, kad mažos bulvės visais atžvilgiais naudingesnės už didžiules, bet nei mano pačios pavyzdys, nei kalba neįtikindavo jaunimo. Jie visada rinkdavosi kuo didesns bulves, gal būt, didesnė kaina juos užhipnotizuodavo. Aš pati paeksperimentavusi įsitikinau, kad tikrai visos naudingos medžiagos yra sukauptos paviršiniame bulvės sluoksnyje. Jeigu nuo bulvės nuluptas 1-2 cm sluoksnis, tai išvirta tokia bulvė visai beskonė. O apie bulvių lupenas reikėtų kalbėti kaip apie natūralią gydomąją priemonę.
Skaičiau užsienio spaudoje apie sergančią reumatu mergaitę, sėdinčią invalido vežimėlyje. Mirus motinai, ją ištiko šokas – kaip reikės jai pačiai tvarkytis ir išgyventi be motinos pagalbos. Ji visą naktį nemiegojusi, o ryte užsnūdusi susapnavo, kad jai reikia maitintis vien tik virtomis lupenomis bei mažomis bulvytėmis su vandeniu, kuriame jos virė – tik tada ji pasveiksianti. Mergaitei nebuvo išeities, ir ji išbandė šį receptą. Įvyko stebuklas – mergaitė pasveiko, pati normaliai vaikščiojo, baigė mokslus, tapo žymia medike natūropate ir išvyko dirbti į JAV. Tai įtikinama, prisiminkime, kaip kaimuose anksčiau buvo maitinamos kiaulės – mažomis bulvytėmis ir lupenomis, t.y. sveikiausiomis bulvėmis. Užtat jos nesirgo jokiomis sąnarių ligomis, nors dažnai augo šlapiuose tvartuose.
Reikia pažymėti, kad bulvėse yra daug kalio, kuris daugiausiai susikaupęs paviršiniuose sluoksniuose, ir jis teigiamai veikia organizmą. Sudeginus krosnyje išdžiovintas bulvių lupenas labai gerai apsivalo nuo suodžių dūmtraukiai. Puiki sveikatinimosi priemonė yra vonios su vandeniu, kuriame virė lupenos arba bulvės, kopūstai, topinambai. Prisipažinsiu, aš pati esu išbandžiusi bulvių lupenų vonias ir esu 10 dienų valgiusi vien tik virtas bulvytes ir lupenas vandenyje, prieš verdant gerai jas nuplovusi. Išvirus viską sutrindavau į skystą košę, primenančią kiaulių ėdalą – ir tai buvo man visas maistas tris kartus per dieną. Efektas tikrai buvo, nes aš esu sirgusi vaikystėje reumatu. O dabar aš visada verdu neluptas bulves garų puode arba kepu orkaitėje. Siūlau senjorams pagalvoti, ar verta išmesti pačią vertingiausią daržovės dalį.
Parašykite komentarą