Lašišos užkandis su kaparėliais

Lašiša su kaparėliais
Lašiša su kaparėliais

Nutariau sukurti naują skyrelį pavadintą „Užkandžiai”. Pagyvenę žmonės gali daugiau laiko skirti mitybai, t.y. dažniau prisėsti prie stalo ir užkąsti dienos metu. Tuomet ir pietūs lengvesni gali būti ir sveikata geresnė, kadangi ne vieną kartą esu skaitęs apie privalumus dažniau maitintis nedidelėmis porcijomis nei rečiau, bet prikemšant iki soties. Gaminantis užkandžius, galima pasmaguriauti įvairiais rečiau dėl kainos ar dėl per didelės egzotikos įsigyjamais dalykais. Užkandžiams pakaks nedidelio kiekio gaminio ar produkto kad ir koks ypatingas jis būtų, o jeigu nepatiks skonio subtilumas, nesisielosime, kad brangiai už jį mokėjome. Kita vertus užkandžiai gali būti labai įvairūs ir pagaminami labai paprastai iš elementarių ir kasdienių mūsų mitybos elementų. Užkandis leidžia daugiau improvizuoti ir atsiskleisti ruošėjo fantazijai, o tuo pačiu provokuoja ir naujas skonio receptorių reakcijas, kurios gimdo nesibaigiančias idėjas mūsų virtuvėse.

Taigi, šiandien –  puikus, paprastas, tačiau be galo nuostabus lašišos užkandis:

1. paskrudinkite batono ar kitų rūšių baltos duonos riekelių;

2. užtepkite naminiu sviestu, kurio rasite ūkininkų turgeliuose;

3. papjaustykite lašišos filė gabalėlių – storumo pagal skonį, uždėkite ant duonos;

4. aplaistykite šviežiai perpautos citrinos sultimis;

5. apibarstykite koncervuotais (nes kitokių nesu matęs mūsų parduotuvėse) kaparėliais, arba užkąskite didesniais jų giminaičiais kapariais.

Stebuklas čia paprastas – kaparėliai. Galite nemėgti žalios žuvies, galite sakyti, kad anoks čia stebuklas citrina prie žuvies (visi taip daro), bet kuomet kasnyje atsiduria vienas kitas kaparėlis, lašiša pavirsta neįprastu atradimu (tokios nebuvau ragavęs niekad), o pats užkandis nepakartojamu delikatesu. Kurį norisi kartoti jau… rytoj.

20 komentarų apie “Lašišos užkandis su kaparėliais”

  1. Kadangi nasturtos žydi birželio – spalio mėn., tai jų nesubrendusias sėklas galite rinkti visą šį laikotarpį.Sėklos nuplaunamos, pavirinamos pasūdytame vandenyje apie 10 – 15 min., išgriebiame iš vandens, dedame į iškaitintus indelius, užpilame verdančiu marinatu ir pridengę dangteliais pasterizuojame apie 15 min., užsukame ir turime puikiausiai pakeičianti tikruosius kaparėlius prieskonį.Nasturtų sėklos būtinai turi būti žalios, neprinokusios. O marinatas, kaip ir daugeliui daržovių pvz: 0,5 stiklinės 9% acto, 1,5 stiklinės vandens, 100 gr. cukraus, 1 a.š. druskos, prieskonių – gvazdikėlių, juodųjų pipirų,kvepiančiųjų, lauro lapelių, cinamono ar kas ką labiau mėgstate. Aš naudojų vyno actą arba obuolinį, tuomet reiktų jo imti 150gr. , todėl, kad yra 5 arba 6 %.

  2. Ačiū, dabar žinau kokią lašišos file naudoti. O kalbant apie sveiką maistą tai niekur nėra jokios garantijos kad produktas bus ekologiškas ir be viskių ten chemikalų užaugintas. Belieka tik pačiam savo ūkelyje jei leidžia sveikata auginti tada tikrai žinosi ką valgai nors dirvožemis taip pat pilnas įvairių teršalų. Ragavau ką tik nuskintą agurką tai net apsakyti negalima koks skonis. Nesulyginamas nei su ūkininkų pardavinėjamais , nei prekybos centruose esamais.

  3. Taip apie ekologiją maistą, orą, aprangą, būstą, nėra ką ir kalbėti. nuodijame patys save. Bet vadinamas smulkus verslas. Kaip ir mūsų kaimynai. Naudojamės vienu šuliniu vandeniui. Šalia šulinio į žemę įleido kanalizacijos žiedą. Tikrinome šulinio vandenį, maistui netinkamas. Jie jį naudoja žuvies gamybai. Kaip nematai, tai nežinai ką valgai, atrodo viskas gerai.

  4. Leontina, nė kiek nesiginčiju. Tiesiog abejoju savo galimybės šiais laikais gauti sveiko maisto. O ir kas tai yra, sunku darosi beapibrėžti. Neseniai skaičiau, kad daug žaliūjų ir tikro maisto krautuvėlių bei maksimose atsiradę „Linkėjimai iš kaimo” parduoda toli gražu ne ekologišką produkciją. Ekologinių gamintojų yra vienetai, o jų produkcija labai brangi. Tarkime dešra gali kainuoti 50 lt / kg ir daugiau.

  5. Aš rašiau ne apie receptą, bet apie atšaldytą žuvį. Ir, kokiomis sąlygomis jas augina, sandėliuoja iki patenka ant prekystalio. Aišku ją priduoda, parduoti pigiau, nes nemoka mokesčių. Tai paklausa ir pelnas didesni.

  6. Ko čia taip įsismaginot su tuo „nesveika”. Nevalgykit ir tiek. Lyg Gintautas kam perjėgą į burną kiša. O aš tikrai paragausiu.

  7. Sūriame jūros vandenyje nematodai(helmintai) nesiveisia,jie gali veistis ir užkrėsti žuvį tik augančią ir gyvenančią užterštuose vandenyse(šelfo vandenyse ir arti upių žiočių) ir gėluose vandenyse (upių ir ežerų). Nesilaikant išdorojimo ir žuvies apdorojimo taisyklių, ,,maisto produktai” dažniausiai yra abejotinos kokybės ir dažnai keliantys pavojų sveikatai. Valgant helmintų kiaušinėliais,lervomis, cisterijomis užterštą žuvį ,gali ,vidaus organuose ,atsirasti labai pavojingi ligų židiniai,kurie yra dažniausiai lėtinės formos ir tol kol neišsivysto pilnas organizmo užgrobimas,liga beveik nepastebima. Pasaulio sveikatos organizacija vos prieš 8 metus tepripažino šį faktą ir kol kas dar neįtraukė į ligų atsiradimo priežasčių sarašą… Gal jums daugumai visiškai nesvarbus toks faktas,jog tarp pasaulio populiacijos ,helmintozėmis serga dažniausiai moterys.Kodėl? Todėl,kad jos ragauja termiškai neapdorotą mėsą ,faršą ir kt produktus juos ruošdamos ….O kas apie lašišą,tai visiškai aišku,nes ji dabar auginama arti kranto fermose,o be to fabrikuose apdorojimo ir sandėliavimo sąlygos ne visada atitinka normatyvus.Jei pasistengsite atkreipti dėmesį ,tai pastebėsite,jog lietuvos pasienio sanitarinės tarnybos nuolat sulaiko užkrėstus produktus…tada klausimas -kiek to niekalo praslysta pro kordoną?

  8. Leontina, dauguma maisto šiais laikais atsiranda neaiškiais būdais. Žinoma, kas nenorėtų tikros jūrinės žuvies. O kur tokią gausi?

  9. Nesijuokite iš Mečislovo rašinių. Nors jis kartais danguje ir žemės gelmėse „pabuvoja”Bet dalis tiesos, apie neapdorotą žuvį, gali būti. Mano kaimynai prekiauja žuvimi. Jie ją sūdo, rūko ir gyvą augina. Nelegaliai, antisanitarinėmis sąlygomis. Niekas netikrina nes turi užtarėjų. Aprūpina daugelį maitinimo Įmonių. Nuo to laiko kaip jie čia įsikūrė, aš beveik nevalgau žuvies.

  10. Sveiki, manau vertas išbandymo receptas tik man visai nebeaišku kokia lašiša turėtų būti,jei ne sūdyta tai gal rūkyta. Jei taip tai šalto ar karšto rūkymo? Ar visiškai žalia t.y. ta kur tarp ledo guli parduotuvių vitrinoje.:)

  11. Nerimaukit del Mečislovo pastabos ,Jis labai daug turi fantazijos prisiskaitęs visokių gerų ir negerų straipsnių. Kopijuoja ir rašo. Aš labai pasitikiu ir skaitau P onios Janinos straipsnius.Ja tai tikiu ,nes ji pati daug ką išmėginusi.

  12. Linkiu visiems ramybės, ypač virtuvėje. Atsipalaiduokit ;)

    Rausve, sūdyta gali mažiau būti tinkama, kadangi kaparėliai yra gana intensyvaus skonio, sudytame vandenyje konservuoti. Jie labiau tinkami prie kuo švelnesnio skonio žuvies, geriausia be jokių prieskonių. Bet, žinoma, bandykite patys ir žiūrėkite, kaip jums skaniausia. ;)

  13. Na, Gintautai, kiek pastebėjau esate tikras gurmanas.
    Skyrelis tikrai geras, manau ir aš galėsiu čia pasireikšti.
    Beje, tikras sutapimas, kad turiu sūdytos lašišos. Ją mėgsta visa mūsų šeima. Taigi rytoj teks ieškoti kaparėlių…
    O dėl Mečislovo pastabos sunerimau…

  14. valgant žalią,termiškai neapdorotą mėsą,galima užsikrėsti helmintine infekcija -ypač didelė rizika yra valgant gėlavandenių arba užaugintą priekrančio (šelfo)zonose ,mėsą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.