Išties teisingai byloja sena liaudies išmintis, kad gyvenimo kelias yra vingis. Ir dažnai sakome, kad kažkuriam žmogui vienaip ar kitaip susiklostė gyvenimo vingiai.
Gyvenimas tuo ir ypatingas, kad jis niekuomet neina tiesia linija, o nuolatos vingiuoja tarytum upės vaga. Paleiskime vandens srovę tekėti žemės paviršiumi ir pamatysime, kaip vanduo kiekviename centimetre ieško, kur pasukti. Vienur kairiau, kitur dešiniau. Tai medelį apibėgti reikia, tai akmenį apsupti iš abiejų pusių, tai kalva pasitaiko, kurią reikia aplenkti…
Taip be sustojimo kiekviename tėkmės taške vanduo renkasi būsimą kelią arba prisitaiko prie jau esančių gamtos objektų ir suka, vingiuoja bei stumia į priekį savo „gyvenimą”.
Žmogus elgiasi labai panašiai. Jo gyvenimas lygiai toks vingiuotas kaip vandens, tekančio upėje. Jis niekuomet nestovi vienoje vietoje. Ir niekuomet nejuda viena kryptimi. Nebūna taip, kad viskas eitų tik geryn arba tik blogyn. Žmogaus gyvenimo kelyje taip pat pilna įvairiausių dydžių akmenų, medžių, krūmų, piktžolių ir gėlių.
Taip ir vingiuoja žmonių gyvenimai. Atsikėlę ryte, nežinome, koks bus vakaras. Užmigę vakare, nežinome, koks bus rytas. Kaikur pavyksta lengvai apsukti vingį, kitur, žiūrėk, užstringame kuriam laikui ir turime įdėti pastangų, kad galėtume judėti toliau.
Herakleitas (kitur vadinamas Heraklitu) yra sakęs, kad į tą pačią upę du kartus neįbrisime. Taip ir su žmogaus gyvenimu. Nei vienos jo akimirkos neatkartosime. Kiekviena sekanti bus vis kitokia. Todėl pasistenkime nešti savo vandenį švarų ir tyrą, kokie tie vingiai bebūtų ir kokias kliūtis tektų įveikti.
Parašykite komentarą