Ankstyvą popietę skubėdama viena pagrindinių miesto gatvių, suklusau – visai šalia ant plikos medžio šakos drąsiai 
čireno paukštis. Gal strazdas? Neišmanau nieko apie paukščių žieminį gyvenimą, bet smagiai nuskambėjo lyrinė melodija šaltą žiemos dieną.
Žemę sukaustęs ledas ir šaltis pridarė sunkumų paukšteliams. Sukasi jie kaip kas išmano, gyvent visi nori…
Nemunas ties Hidroelektrine teka savo vaga kaip vasarą. Čia vanduo kiek šiltesnis ir, matyt, tinkamas žiemoti gulbėms bei antims. Ištisomis šeimomis, su dar neužaugusiais jaunikliais, nardo jos ties krantine, „apdžiūti“ išlipa į krantą ir būriuojasi, laukdamos žmonių. O šie čionai atskuba kasdien, nešini maišeliais, pilnais duonos. Vaikams ypač didelis džiaugsmas berti trupinius visai arti priėjusioms gulbėms. Bet ar taip neišderinama šių gražuolių paukščių prigimtis išgyventi savarankiškai?
Parašykite komentarą