Kad ir pavėluotai, kad ir ne Kalėdoms, bet pagaliau sulaukėm tikros žiemos! Visą naktį ir visą dieną snigo, snigo ir snigo… Pakilusi pūga pripustė akis, apklijavo langus, mieste aikštelės tarp namų tapo vientisa beforme puria pusnimi, visi automobiliai įsitaisė aukštas baltas kepures, plikas medžių šakas apklojo storas šiltas patalėlis… Įsivaizduoju, koks grožis miške, kur žaliaskarės eglių šakos linksta nuo sniego svorio.
Žinoma, eismo sąlygos tikrai baisios. Jeigu ypatingo reikalo nėra, tai geriau jau niekur nevažiuoti, betgi automobilis ypatingos reikšmės civilizacijos objektas – reikės kažkam kažkokius reikalus tvarkyti, kažkam iš svečių pargrįžti, juk šventinis savaitgalis baigiasi, su jaučio jėgom ir užsispyrimu kibsim į darbus visi…
Kelininkai vos spėja pravalyti bent centrines gatves, o sniegas ir vėl užkloja naują purų sluoksnį. Jeigu pašals, eismas gatvėse ir keliuose bus be galo sudėtingas.
Bet transportas savo ruožtu, o vaikams tai tikras džiaugsmas! Nuo pusiaudienio jau pasipylė klegančiais balseliais su rogutėm nuo kalniukų, sugriuvę puriose pusnyse, piešė sniego angelus, ritino didžiulius puraus sniego kamuolius, lipdė senius besmegenius…
…žiema, žiema, snaigės veidą bučiuoja, gera man su tavim, o kodėl nežinau…. – padainuokim kartu, pasidžiaukim puriomis sniego pusnimis, geros baltos jums nuotaikos.
Danutė
Parašykite komentarą