Želmenų sultis žmonės pasaulyje vartoja jau apie 50 metų. Įdomu, kad tuo pačiu metu ir nepriklausomai vienas nuo kito susidomėjo želmenų sultimis išeivė iš Lietuvos, gyvenusi JAV, Ann Wigmore ir japonų mokslininkas gydytojas ir farmacininkas Yoshihide Hagiwara. Ann Wigmore, matomai Onutė, gimusi 1909 m. Lietuvoje Kruopių miestelyje, vaikystę praleido netoli Papilės, Dumbrių km. Mergaitė gimė labai silpna, tėvai manė, kad ji ilgai neišgyvens, ir paliko ją gimdymą priėmusiai žolininkei Marijai Repšienei, aplinkinių vadinamai Bobulyte, o patys išvyko į JAV. Mat, jie buvo susiruošę kelionei dar prieš gimdymą. Mergaitę užaugino ir išleido į JAV ši „geroji Senelė”, taip ją vadino Ann Wigmore savo autobiografijoje. Pragyvenusi JAV virš 20 metų ji pasijuto visišku ligoniu: pūliuojantis kolitas, storosios žarnos vėžys, migrena, iškritę dantys, o medikai nieko negalėjo padėti. Ann Wigmore išsigelbėjimo ėmėsi ieškoti Biblijoje, kurioje rado aprašymą, kaip visiškai pasiligojęs karalius pasveiko vartodamas žolę. Ji nusprendė ieškoti tos stebuklingos žolės ir parašė laiškus studentams, besimokantiems įvairiose pasaulio šalyse, prašydama atsiųsti ten augančių žolių sėklų. Jos draugai skeptiškai vertino šią iniciatyvą, vienok, Ann gavo prašomų sėklų ir jas pasėjo į mažus indelius. Žolėms paaugus Ann pastebėjo, kad jos kačiukas ypač pamėgo vieninteles žoles – kviečių želmenis. Vėliau ji stebėjo, ką pasirinks kiti naminiai gyvūnėliai, o jie visi pasirinko tuos pačius kviečių želmenis. Tada ir ji pati ėmė valgyti šias žoles, o vėliau pradėjo spausti iš jų sultis ir jas gėrė. Greitai jos sveikata pagerėjo, ligos pasitraukė. Ann Wigmore želmenų sultimis vaišino ir senus, pasiligojusius bei prikaustytus prie lovų kaimynus, kurie nuo šių sulčių sustiprėdavo ir vėl galėjo patys judėti. Vėliau Ann Wigmore Bostone įkūrė sveikatos mokyklą, į kurią atvykę žmonės maitinosi gyvu maistu – daigais, vartojo želmenų sultis ir mokėsi patys jas pasiruošti. Čia mokyklos direktoriumi 7 metus dirbo pasaulyje žinomas natūropatas, taip pat kilęs iš Lietuvos Viktoras Kulvinskas. Ann Wigmore visą savo likusį gyvenimą skyrė želmenų sulčių populiarinimui, važinėjo po pasaulį ir skaitė paskaitas, parašė daug knygų, straipsnių, įkūrė dar keletą sveikatos mokyklų. 1994 m. liepos mėn. ji planavo aplankyti Lietuvą, bet nesuspėjo – 1994 m. vasario 16 d. mirė apsinuodijusi smalkėmis gaisro metu.
Tuo pačiu metu, kai Ann Wigmore ieškojo stebuklingos žolės, kitame pasaulio krašte japonų mokslininkas Y.Hagiwara taip pat susidomėjo žolėmis. Y.Hagiwara buvo didžiausios Japonijoje vaistų gamybos kompanijos vadovas, kuris gautą pelną skirdavo moksliniams tyrimams. Netrukus pats Y.Hagiwara nusivylė vaistais ir ėmėsi tyrinėti įvairių žolių poveikį žmonių sveikatai. Jis ypač susidomėjo miežių želmenimis ir jų sultimis. Jo dėka buvo atlikti išsamūs želmenų sulčių moksliniai tyrinėjimai. Y.Hagiwara ir jo mokiniai nustatė, kad želmenų sultyse esantis vitaminas E yra kitokios sudėties – tai alfa tokoferolio suksinatas, kuris dešimtis kartų efektyvesnis už įprastus vitaminus E – alfa ir beta tokoferolius. Šie mokslininkai įrodė, kad būtent želmenų sultyse esantis vitaminas E pristabdo auglių augimą ir turi priešvėžinių savybių. Y.Hagiwara likvidavo pelningą vaistų gamybą ir įkūrė žalio maisto (GREEN FOOD) korporaciją. Jis ilgai ieškojo, kaip pagaminti želmenų sultis, patogias vartoti dirbantiems ir skubantiems žmonėms ir sukūrė bei užpatentavo unikalią technologiją: iš šviežių želmenų sulčių vakuume pašalinamas skystis, o į likusius sausus miltelius pridedama krakmolo- maltodekstrino, kuris apsaugo chlorofilą nuo oksidavimosi, ir rudųjų ryžių fasavimo palengvinimui. Tokiu būdu buvo sukurtos koncentruotos (sausos) miežių želmenų sultys Green Magma. Tiek šviežios, tiek koncentruotos želmenų sultys Green Magma vertinamos kaip maisto papildas dėl jose esančių vitaminų, mineralų, antioksidantų žymiai didesnio kiekio nei kitose žolėse ar lapinėse daržovėse.
Rusijoje taip pat buvo susidomėta želmenų sultimis ir 1990 – 1996 m.m. atliktų mokslinių tyrimų rezultatai apibendrinti 3 disertacijose S.Peterburgo akademiko N.P.Pavlovo vardo Medicinos institute. Rusijos mokslininkai įrodė, kad želmenų sultys niekam nekenkia ir tinkamos vartoti žmonėms, o A.Zucheir netgi užpatentavo sunkių ligonių gydymo metodą: vietoje anksčiau siūlyto badavimo maitintis tik želmenų sultimis ir vandeniu, tai yra želmenų sulčių pasnininkas. Ypač didelio dėmesio želmenų sultys sulaukė Suomijoje po Ann Wigmore apsilankymo joje prieš 20 metų. Čia įsikūrę želmenų sulčių barai, sveikatos mokyklos, o ir ligoninėse sergantys žmonės stiprinami želmenų sultimis. Teko girdėti, kad ir Prancūzijoje netgi patys medikai rentgenologai vartoja koncentruotas miežių želmenų sultis Green Magma kaip vaistą, kuris likviduoja neigiamą rentgeno spindulių poveikį žmogaus organizmui.
Lietuvoje želmenų sultys žinomos nuo 1996 m., bet tik per paskutiniuosius 5 metus pradėta masiškai visoje šalyje sulčių baruose spausti želmenų sultis. Jokie šių sulčių moksliniai tyrimai Lietuvoje nebuvo vykdomi. 15-os metų želmenų sulčių vartojimo praktika parodė, kad šios sultys tikrai pagerina gyvenimo kokybę, būtent dėl to jas ypač pamėgo jaunimas. Šias sultis vartoja kai kurie ir vyresnio amžiaus žmonės, tuo labiau, kad nesudėtinga vasaros metu patiems augintis želmenis. Vienok, pagyvenusius žmones kartais nuo želmenų sulčių atbaido biologo, konsultuojančio vaistažolių klausimais , J.Ruolios skleidžiama dezinformacija, matomai, dėl konkurencijos. Be to, vyresniems žmonėms trūksta ir informacijos, o jaunesni dažnai laisvai bendrauja anglų k., važinėja po pasaulį ir patys įsitikina želmenų sulčių nauda.
Komentuoti: Rita Atšaukti atsakymą