„Verslininkų paramos socialiniam projektui „Nedelsk!“ prašiusi Seimo nario Artūro Zuoko žmona
Agnė Zuokienė užsitraukė Valstybinės asmens duomenų inspekcijos (VADI) nemalonę. Verslininkei buvo iškelta byla dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo, nes per klaidą jos darbuotojai išsiuntė elektroninį laišką vienam atsitiktiniam interneto vartotojui. Laišką gavusio vyriškio buvo prašoma 225 litų paramos.“
Tokią žinutę tikriausiai visi vakar perskaitė Delfyje. Manau, kad situacija bus išsiaiškinta ir triumfuos teisingumas. Labiau dėmesį patraukė kitkas…
Prieš keletą dienų išties nemaloniai pasijutau, kai suskambus telefonui, nepažįstamas balsas kreipėsi į mane vardu ir pavarde, pasakė žinąs, kokiame miesto rajone gyvenu ir bandė įteigti, kad man šiuo metu labiau už viską gyvenime reikia jų siūlomų „pigaus, bet labai spartaus“ interneto paslaugų. Žinot, nejučia apsidairiau pro langus – gal iš tiesų kas nors seka ir žino apie mane daugiau nei aš pati apie save. Malonių žodžių tirada tęsėsi keletą minučių, kol aš, atsitokėjusi nuo tokio akibrokšto, paklausiau ar mes esame pažįstami ir ar aš noriu kalbėtis šia tema. Po akimirkos pauzės buvo pasisiūlyta paskambinti kitą dieną, kai aš būsianti geresnės nuotaikos…
Manau, kad nesu išimtis, manau, kad tikrai ne vienam mūsų yra tekę pajusti tokį savo padėties neužtikrintinumą – gi telefonu pašnekovo akių nematai, tai ar galima teigiamai spręsti klausimus ir rasti abiems pusėms priimtinus sprendimus? O juk tikrai gan dažnai yra siūlomas „nepaprastai geras telefono pokalbių planas su kokybiškom paslaugom ir mažu mokesčiu“ tam tikro tinklo ribose arba visiems žinoma firma tyliai, bet vienodai įkyriai jau keletą metų namų adresu siuntinėja visiems vienodo turinio dailiai įformintus, ant ganėtinai solidaus popieriaus atspausdintus laiškus su knygų pasiūlymais…
Ar toks prievartinis žvilgsnis į kiekvieno mūsų privatų gyvenimą tampa priimtina norma?
Tikriausiai, visi kada nors ir kur nors esame pildę kokią nors anketą, kurioje, be oficialiosios, būtinosios informacijos, papildomai prašoma parašyti savo elektroninio pašto ar namų adresą, telefono numerį ar dar kokius ne itin viešinamus duomenis. Nieko blogo negalvodami mes užpildome prašomas eilutes, nes TAIP REIKIA. Ar mes esame saugūs taip apnuogindami save?
Beje, pastebėjau, kad paskambinusieji prie siūlomos paslaugos dar paklausia, kokiu laiku ir kas būna namuose, kad šį pokalbį pratęsti ne telefonu. Na, švelniai tariant, gali būti pasinaudojama momentine pašnekovo bejėgiška padėtimi ir visos namų paslaptys ištraukiamos žodis po žodžio. O juk atsiliepia ne vien suaugusieji, bet neretai ir vaikai ar senyvo amžiaus žmonės, kuriems galbūt jau sunkoka orientuotis tokiame gyvenimo ritme. Ar po to reikia stebėtis, kad naktį neramaus telefono skambučio pažadinti apsimiegoję senoliai piktavaliams lengva ranka atiduoda sunkiai užgyventas santaupas?
Tai tik mano nuomonė.
Pagarbiai, Danutė
Parašykite komentarą