Dar tebejaučiant pavasario švelnumą, išvešėjusi žaluma jau skelbia vasaros pradžią. Gamtoje tarp metų laikų griežtos ribos nėra. Tai mes, atvertę paskutinį pavasario kalendoriaus lapelį, žengiame vasaros taku. Nesvarbu kokia ta vasara – ji atskuba palaukėmis, miškais, sužavėdama savo paslaptingu lengvumu ir nuplasnoja į praeitį, palikdama išgyvenimus, įspūdingus prisiminimus. Vasara – vienas maloniausių metų laikų, lydimas margaspalvių žiedų, trykštančių vandens purslų, nuolat budinčios saulės. Tarp daugybės spalvų, glostant švelniam vėjeliui ir šiltiems saulės spinduliams žmogus pasijunta laisvai, pamiršdamas visus rūpesčius, nesklandumus. Galvojant apie vasarą vieniems sapnuojasi malonumai, gal pasipuikavimas, svečioj šaly, o kitiems pakanka svajonių, susijusių su įprastine, lietuviška aplinka. Ne visiems pakanka pinigų, laiko, sveikatos vasaros išvykai, bet kiekvienas sugeba rasti sąlytį su nuostabia mūsų krašto gamta. Žmogus, žinodamas galimybes ir suvokdamas savo sielos troškimus, mokės priimti tinkamiausią sprendimą, kad pajustų vasaros dosnumą. Gyvenimas sudėtingas, bet yra įvairiausių būdų išlaikyti negęstančią šviesą, šilumą, patirtą vasaros džiaugsmą.
Rašau ne konkursui, bet pritardama gražiam renginiui.
Parašykite komentarą