Laiškas ir nuotraukos iš mūsų skaitytojos Onutės:
„Kaip žmogus keliauja savo laiką per vaikystę, jaunystę, senatvę, taip ir gamta bei kiekviena gyvybės forma kiekvienais metais iš naujo kartoja užburtą gyvenimo ciklą. Prie mano namo auga klevas, jam jau 60 metų. Pavasarį sužaliuoja, rudenį pakeičia lapų spalvą. Neužilgo vėjas nudrasko lapus, apnuogina šakas ir paruošia naujo pavasario laukimui.
Kieme taip pat auga liepa. Tėvelis sako, kad dar jam mažam būnant ir kartu su tėvais dvare gyvenant, liepa tokia jau buvus. Todėl, manom, kad šiam medžiui virš 200 metų. Nors mano tėveliui pačiam jau 100-as, bet viską atsimena kuo puikiausiai. Pavyzdžiui, prisimena dar, kai jam buvo tik 5 metai ir ganė ūkininko žąsis. Įkeliu keletą nuotraukų, jei bus įdomu, parašysite.
Onutė”
Parašykite komentarą