Tu dažnai pasiskundi, kad gyvenimas per sunkus, kad tik Tave likimas labiausiai baudžia ir skriaudžia. O ar kada susimąstei, kas iš viso yra gyvenimas, koks Tavo vaidmuo jame, kokie pavojai ar džiaugsmai Tau yra numatyti šiandien, rytoj, kitąmet…
Nusprendei, kad Tave įžeidė, nepelnytai nuskriaudė, apgavo? Įkvėpk oro pilna krūtine ir sulaikyk savyje! Užmerk akis – nėra nei skriaudikų, nei įžeidėjų, vien aklina tamsa. Ar tam gimei, kad matytum vien juodą naktį aplink save? Be jokių vilties spindulėlių? Emocijos yra labai svarbu, bet juk galima pasirinkti jas šviesesnes. Piktai kandžia replika pasaulio nepakeisi, žmogaus – juolab. Gyvenimas per trumpas, kad galėtum žaibuoti pykčiu. Gyvenimas – tai dovana. Labai didelė ir brangi dovana. Išmok vertinti tai ir išsaugoti. Nevenk pasakyti ačiū, atsiprašau, myliu… šalia esantys to nusipelnė, tie žodžiai – gyvenimo pamatas.
Sakysi, kad viena minutė nieko neverta, juk vis viena per minutę nespėsi padaryti jokio darbo, net ir paties menkiausio. Bet kokia svarbi būna minutė, kurios paprastai visiems mums kada nors pritrūksta. Atrodo, kalnus nuverstum, jei tik kas vieną, tą vienintelę minutėlę duotų. Deja…
Vasara, sužėrėjusi vaivorykštės spalvomis laukuose ir pievose, sunokinusi kvepiantį duona derlių, pavargo ir po truputį traukiasi. Jai, tikriausiai, taip pat pritrūks šilumos ir meilės dar vienam žiedui. Metų laikai keičiasi nepaisydami kieno nors norų. Paskutinis vakarėjančios saulės blyksnis, prasispraudęs pro siaurą plyšį, minutėlei stabtels, išryškindamas spalvas, kurios dieną buvo blankios ir liko nepastebėtos vasarinių žiedų jūroje… O juk tai – jau rudens gėlės. Sustok ir Tu, pasigėrėk… šita minutė nebegrįš.
httpv://www.youtube.com/watch?v=nEto9HT5hko
Parašykite komentarą