Kol esame jauni, darome viską, kad sugadintume sveikatą, o vėliau pasiruošę atiduoti viską, kad ją susigrąžintume. Manau, kad šis posakis tinka ir senjorams. Kaip gi reikėtų sveikai gyventi? Atrodo, reikia tiek nedaug: kad būtų pilnavertis ir SAU tinkamas maistas, geras virškinimas ir normalus atliekų šalinimas, o taip pat tyras oras, kuriuo kvėpuojame, neužteršta aplinka, švarios mintys, nevarginantis mankštinimasis, pilnavertis poilsis ir miegas, gera nuotaika.
Švytintis veidas ir nepražilę plaukai – tai įrodymas, kad žmogus sveikai gyvena. Man ypač patiko dirbančio JAV chirurgo japono Chiromi Šinja mintys apie sveiką gyvenseną. Jis 45 metų laikotarpyje prieš pradėdamas gydyti ligonius, jų prašydavo užpildyti anketas apie jų gyvenimo būdą ir mitybą. Šių tyrimų išvada – daugelio ligų priežastis sąlygoja prasta skrandžio ir žarnyno veikla. Taigi, mūsų sveikata priklauso nuo to, kaip mes gyvename ir ką, ir kaip valgome. Žinoma, neturi būti jokių vidurių užkietėjimų, viduriavimų arba dujų kaupimosi virškinamajame trakte.
Svarbiausiu mitybos proceso elementu gydytojas Ch. Šinja įvardija kramtymą. Jo nuomone, kiekvieną maisto kąsnį reikia kramtyti: ligoniams 70 kartų, o sveikiems žmonėms – 30-50 kartų. Sveikata gerės, jeigu maistas bus gerai sukramtytas, sumaišytas su seilėmis ir jau suvirškintas burnoje. Košes taip pat būtina kramtyti tiek pat kartų. Blogai sukramtytas maistas rūgsta skrandyje, ir susidaro daug toksinų, o tai jau yra ligų priežastis.
Sveikas maistas, pagal gydytoją Ch. Šinja, yra toks maistas, kuriame gausu enzimų (fermentų), o nesveikas – maistas, kuriame mažai arba visiškai nėra enzimų. Kuo vaisiai ir daržovės šviežesni ir užauginti derlingesnėse dirvose, tuo daugiau juose yra enzimų. Enzimai žūsta kaitinant maistą virš 48 °C. Štai dėl mikroelementų ir enzimų gausios želmenų sultys taip teigiamai veikia žmogaus organizmą.
Bet kokie vaistai, alkoholis ir rūkalai – didžiausi nuodai. Reikėtų nevartoti pasenusio ir susioksidavusio maisto.
Gydytojas Ch. Šinja rekomenduoja gerti tik švarų, be chemikalų vandenį 1 val. prieš kiekvieną valgį. Jokiu būdu negerti valgio metu ir pavalgius, nes prasiskies skrandžio sultys, ir pablogės virškinimas.
Gydytojas Ch. Šinja, išanalizavęs ir palyginęs žmonių, žoliaėdžių ir plėšrūnų gyvūnų dantis, jų kiekį ir kokybę, rekomenduoja, kad mūsų mityba būtų sudaryta iš 15% gyvulinio ir 85% augalinio maisto.
Gydytojas Ch. Šinja kategoriškai draudžia visiems savo ligoniams ir sveikiems žmonėms gerti tiek juodą, tiek žalią arbatą ir valgyti bet kokius pieno produktus, ypač jogurtus ir bet kokį margariną. Jis teigia ir turi įrodymų, kad pieno produktai skatina osteoporozę, alergiją, diabetą, leukomiją ir kitas ligas. Mat, piene esantys oksidavęsi riebalai didina žalingų bakterijų kiekį skrandyje ir kenkia mikroflorai, o žarnyne formuojasi laisvieji radikalai ir toksinai – o tai ir yra ligų priežastis. Ch. Šinja atkreipė dėmesį, kad sergantieji onkologinėmis ligomis dažniausiai maitinosi gyvuliniu maistu, t.y. mėsos ir pieno produktais. Buvo atvejų, kai jis pakeisdavo šių ligonių mitybą (jiems sutinkant), ir be operacijos augliai sunykdavo. Žinoma, jeigu auglys didelis – atlikdavo operaciją. Ch. Šinja didžiuojasi, kad per jo 45 metų gydymo laikotarpį jam neteko išrašyti nė vieno mirties liudijimo. Tai dar kartą įrodo, kaip svarbu tinkamai maitintis ir sveikai gyventi.
1996 m. Japonijos sveikatos apsaugos, darbo ir socrūpybos Ministerija atsisakė termino „senatvės ligos” (širdies, kepenų, kraujotakos, diabeto ir t.t.) ir jį pakeitė terminu „gyvenimo būdo ligos”. Ir mūsų šalies žmonės turėtų suvokti, kad ligų priežastis yra ne amžius, o gyvenimo būdas. Pakol kas mūsų Sveikatos apsaugos Ministeriją reikėtų vadinti Ligų Ministerija.
Parašykite komentarą