Šiais įvairių keistenybių laikais visi, norėdami apginti save, išmoko būti kaprizingais ir jautriais. Niekas negalvoja ar teisingai elgiasi, nes stumia nepamatuoti jausmai. Žmogus būtų kur kas laimingesnis, jei mažiau pats save graužtų už vienkartines smulkmenas.
Laikinai sutrinkame ir pritylame tik tada, kai pamatome kitokius žmones. Kitokius, nes jie ne tokie kaip mes. Bet gerai įsižiūrėkim – tie nelaimėliai yra laimingesni už mus, jie ŠYPSOSI, jie GYVENA!
Padovanok šypseną tam, kuris niekada nesišypso. Saulės spindulį nunešk nakčiai, kad vienišam praeiviui kelią tamsoj apšviestų. Paimk ašarą ir atiduok tam, kuris niekada neverkia, pasidalink drąsa su siela, kuri nemoka kovoti. Apsidairyk aplink – pavasaris alsuoja tiesiai į širdį, joje krizei vietos nėra, nes ji iki kraštų užpildyta begaliniu noru gyventi. Atsiverk vilčiai, pasodink meilę derlingoje žemėje, kad augtų ir bujotų.
Gyventi NUOSTABU!
„Gyvenkime taip, kad nebūtume kamuoliai, paspirti gimimo akimirką ir visą likusį gyvenimą riedantys į mirties vartus” (Jurga Ivanauskaitė)
Danutė
httpv://www.youtube.com/watch?v=pkubUprSVec&NR=1
Parašykite komentarą