Lietuvos valstybė nacionalizavusi penktą pagal dydį šalies banką „Snoras” įžengė į vieną įdomesnių savo istorijos momentų po nepriklausomybės atgavimo. Pirmas žingsnis buvo ryžtingas ir, atrodo, teisingas – buvo sustabdytos tolesnės galimybės banko vadovams laisvai bei neatsakingai disponuoti žmonių ir įmonių lėšomis.
Tačiau dar lieka vienas privalomas žingsnis ir kitas, kurį pavadinčiau valstybės savigarbos patikrinimu.
Privalomas ir būtinas dalykas, kurį turi atlikti Lietuvos valstybė, Lietuvos bankas ir Lietuvos bankų asociacija (nesu specialistas, kokį tikslų vaidmenį šiame procese atlieka kiekviena iš šių institucijų) turi pademonstruoti, kokia patikima yra indėlių draudimo sistema, apie kurią girdime jau ne vienerius metus. Priminsiu, kad iki 2008 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje galiojo tvarka, kuomet indėlininkui būtų išmokama ne didesnė nei 22 000 eurų bei atitinkanti suma litais, iš kurių tik 3 000 eurų atitinkanti suma litais būtų kompensuojama visiškai, likusi dalis kompensuojama 90 %. Europos sąjungoje, siekiant stabilizuoti pokrizinę padėtį, nuvilnijusią per visą pasaulį 2008 m. buvo pasiūlyta padidinti draudžiamą indėlio sumą. Kaip ir kitose ES šalyse, taip ir Lietuvoje, šiuo metu (nuo 2008 m. lapkričio 1 d.) galioja įstatymas, kuris numato, jog indėlininkams grąžinama iki 100 000 eurų suma bei ją atitinkanti suma litais, kompensuojant 100 % indėlio sumos. Padidinus šią draudžiamąją sumą, buvo tikimąsi, atgaivinti pasitikėjimą bankais ir didinti pinigų judėjimą, kurio taip trūko tuo metu bankams.
Taigi, lauksime, kaip greitai ir kaip profesonaliai vyriausybei pavyks nuraminti indėlininkus ir parodyti, kad jų lėšos yra saugios arba suteikti galimybę jas atsiimti. Labai to tikiuosi ir linkiu. Beje, įstatymuose nurodyta, kad nuo laikino banko veiklos apribojimo arba bankroto indėliai turėtų būti išmokėti per 20 darbo dienų su galimybe šį terminą pratęsti dar 10 dienų.
Kitas žingsnis, kurį taip pat turėtų atlikti valstybė, yra išsiaiškinti, ar gali didžiausias šalies dienraštis skleisti anoniminę ir neargumentuotą informaciją, galinčią destabilizuoti šalies padėtį, išprovokuoti paniką ir chaosą. Turiu omenyje, Lietuvos ryto paskelbtą straipsnį apie „kažkuriame” iš lietuviško kapitalo bankų atliekamas kratas. Priminsiu, kad bankai pagal savo išskirtinį verslo pobūdį užtikrina kiekvienos šalies sveiką ir funkcionuojančią ekonominę ir finansinę sistemą. Todėl bet kokie gandai ar kitos informacijos, susijusios su galimu banko nemokumu, bankrotu ar neskaidria veikla, skleidimas yra nusikalstama veikla. Lietuvos rytas, manau, pasielgė būtent taip, kaip nedera. Šiandien žiniasklaidos portaluose vis garsiau aidi pareiškimai, kad turi būti tiriama šio dienraščio veikla.
Ir paskutinis dalykas, į kurį noriu atkreipti dėmesį – bus įdomu stebėti, kaip šį išbandymą priims Lietuvos žmonės. Tai taip pat labai svarbu. Tai išbandymas ne tik bankams ir vyriausybei bei ir žmonėms. Įdomu, ar nepradės plaukti šiandien lėšos iš kitų Lietuvoje veikiančių bankų, ar nepradės žmonės masiškai atsiiminėti indėlių, gryninti savo sąskaitas? Akivaizdu, kad tam tikri subjektai būtent to ir siekė. Nuo pat savaitės pradžios.
Tikiuosi nepraradote saugumo jausmo, o jeigu taip, manau, jis greitai sugrįš.
Parašykite komentarą