Neseniai iš vieno pažįstamo mediko sužinojau, kad žmogus visuomet sapnuoja tik tuos žmones, kuriuos yra kada nors matęs per savo gyvenimą. T.y. jeigu kažkas sako, kad sapne matė nepažįstamąjį, tai reiškia, kad šį žmogų bent vieną kartą tikrai kažkur bus matęs. Galbūt žvilgsnis jį sutiko autobuse, galbūt gatvėje pro akis praslydo. Žmogaus smegenys fiksuoja absoliučiai viską, tačiau atminties stebuklas yra tas, kad ji atrenka svarbiausius dalykus ir neapsunkina minčių gausybe gautos informacijos.
Galima tik įsivaizduoti kaip dirbtų galva, jeigu ji įsimintų visų žmonių veidus. Tarkime, žinant kiek žmonių vaikšto pagrindinėmis Niujorko gatvėmis, šio miesto gyventojo atmintis perdegtų ir surūktų per kelias dienas. Kurkas palankesnėje padėtyje tuo atžvilgiu būtų lietuviško vienkiemio gyventojas, kuris per dieną pamato keletą o kartais ir nei vieno žmogaus.
Visgi, pagal mano asmeninius pastebėjimus, atmintis stengiasi ištraukti iš to pasąmoninio archyvo kuo daugiau informacijos. Tikriausiai jos tokia prigimtis ir paskirtis. Tik jai ne visuomet pavyksta. O dabartiniais laikais šios nenutrūkstamos pastangos sukelia ir daugelį sveikatos sutrikimų. Kadangi globalios komunikacijos laikais žmogus gauna begales žinių pačiomis įvairiausiomis formomis, jis natūraliai bando susidoroti su šia apimtimi. Tačiau kaip niekada ryškiai pradeda jausti savo galimybių ribas. Įsitempęs mąstymas, nervingumas ir beveik lygiagrečiai kylantis nepasitikėjimas savimi ir t.t. ir pan. Viena bėda labai greitai gimdo kitą. Tai savotiški virusai.
Atmintis perkrauta. Ilgą laiką savo užuomaršumą priskyriau „senatvei”. Ir tai buvo puikus pasiaiškinimas sau ir prieš kitus. Tačiau ilgainiui ėmiau pastebėti, kad atminties sutrikimais ir nepiktybiniu užsimiršimu pasižymi ir jaunesni už mane ir net paaugliai. Dėl pastarųjų labiausiai ir neramu. Akivaizdu, kad atmintis nespėjo patobulėti kartu su technologijomis ir informacijos gausos augimu. Tačiau bando bejėgiškai susidoroti su šia problema.
Išeitis paprasta, nors tikriausiai ne visiems priimtina: riboti savo ambicijas siekiant žinoti kuo daugiau, suprasti kuo daugiau, išmokti kuo daugiau, sukaupti kuo daugiau ir t.t.
XXI amžiaus erezija?
Parašykite komentarą