Atslinkus gripo pavojui, kartais jau pasigirsta balsų, siūlančių organizmą rūgštinti ir tokiu būdu stiprinti imuninę sistemą bei atsparumą gripo sukėlėjams. Dauguma žmonių tiesiog pasimetę, juk iki šiol buvo skelbiama, jog reikia organizmą šarminti, norint išlikti sveikiems. Taigi, šarminomės, šarminomės ir nieko gero!
Ir dabar ne vienas „sveikos gyvensenos” šalininkas skundžiasi prastu virškinimu, nuovargiu. Aš pati irgi buvau įklimpusi į tą „šarminimosi” liūną, bet mane išgelbėjo kviečių želmenų sultys, kurios stipriai didina skrandžio sulčių rūgštingumą. Nuo šių sulčių iš karto savijauta labai pagerėjo, atsirado daug energijos, ir šios sultys man buvo skanios. Vienok, ilgą laiką jas vartojant, mano organizmo terpė tapo labai rūgšti, ir aš tiesiog nebegalėjau daugiau gerti kviečių želmenų sulčių. Tada pradėjau auginti miežių želmenis, kurių sultys mažina skrandžio sulčių rūgštingumą, o dar vėliau ėmiau vartoti sausas miežių želmenų sultis Green Magma, kurios nekeičia skrandžio sulčių rūgštingumo. Man nepavyko rasti literatūroje jokios informacijos šia tema, todėl teko viską išbandyti pačiai ir surasti išeitį.
Dėl šių priežasčių aš ėmiau domėtis teorinėmis organizmo šarmų bei rūgščių problemomis. Bandžiau aiškintis su įvairiais specialistais, tame tarpe ir su medikais, reklamuojančiais įvairius vaistus bei maisto papildus organizmo šarminimui. Pasirodo, niekas net nesusimąstė apie šias problemas, visi pasitikėjo tuo, ką buvo rašęs Polis Bregas savo knygose, ir daugelis kitų autorių nurašinėdavo šiuos duomenis. Deja, P. Bregas, turėdamas didelę sveikos gyvensenos praktinę patirtį, nebuvo mokslininkas ir kartais klysdavo teoriniuose paaiškinimuose.
Ukrainiečių mokslininkai B. Bolotovas ir N. Druzjakas įrodė, kad P. Bregas neteisingai įvertino organizmą šarminančius bei rūgštinančius faktorius bei produktus, ir todėl iki šiol egzistuoja daug nesusipratimų ir nesusikalbėjimų šiuo klausimu. Įdomiausia tai, kad rusiškoje periodikoje apie sveikatą tiek B. Bolotovas, tiek N. Druzjakas bei I. Neumyvakinas dėsto naujoviškas savo teorijas, nekritikuodami P. Brego, o skaitytojai, negalėdami orientuotis, kas teisus, kreipiasi su klausimais į redakciją, bet taip niekas jiems nieko ir neaiškina.
Ir tik neseniai spaudoje pasirodžiusiose šių mokslininkų knygose yra paaiškinimai, išanalizuotos teorinės P. Brego klaidos, ir padaryta išvada, kad organizmą vis tik reikia rūgštinti. Džiugu, kad ir mūsų spaudoje buvo paskelbti naujausi kitų pasaulio mokslininkų tyrimai ir žinia, kad gripo virusus įveikia rūgštys ir ozonas. Be to, teko girdėti, kad verslininkai jau suskubo įvežti kinietišką 2% ryžių actą, skirtą gėrimui. Teko bendrauti su žmonėmis, kurie jau rūgštinasi šiuo actu ir yra patenkinti rezultatais. Kai kurie vartoja obuolių actą su vandeniu ir medumi. Malonu, kad šioje srityje jau ledai pralaužti ir pajudėjo.
Deja, džiaugsmą mažina tai, kad internetinėje spaudoje dar daug kur pateikiama sena informacija apie organizmo šarminimo naudą, ir priartėjus gripo pavojui, keletas žmonių nusprendė rimtai pašarminti savo organizmą, gerdami „gyvą” vandenį, t.y. šarminį, pagamintą su „Burbuliuko” aparatu elektrolizės būdu. Mat, šarminio ar rūgštinio maisto poveikis nėra toks žymus. Man teko bendrauti su trimis „nusišarminusiomis” moterimis, kurios pasakojo, jog savaitę laiko pavartojus „gyvą” vandenį, atsirado skausmas inkstų srityje, o vėliau aptino veidas. Viena iš jų ėmėsi iš karto valyti inkstus įvairiomis šlapimą varančiomis arbatomis, todėl viskas baigėsi greitai ir laimingai.
Antrąją dviejų savaičių šarminimosi auką išgelbėjau ją pavaišinusi B. Bolotovo rūgščių balzamu bei gira. Pasak nukentėjusios, jau trečią dieną geriant rūgščių mišinį ir girą, inkstų skausmas nurimo ir pradėjo slūgti veido tinimas, o po savaitės moteris jautėsi jau visai gerai. Trečioji man žinoma šarminimosi auka gydėsi savais metodais ir netgi ligoninėje, ir iki šiol neaišku, ar pavyks pilnai likviduoti šio „sveikatinimosi” pasekmes. Šios moterys pažeidė vartojimo instrukciją, vartojo vien tik šarminį vandenį, todėl ir padaugino.
Aš taip pat turiu šį prietaisą jau daugelį metų, bet aš vartoju tik rūgštinį („negyvą”) vandenį vaisių bei daržovių plovimui ir dezinfekavimui, gėrimui nenaudoju. Aš rūgštinu savo organizmą, linkusį į šarmingumą, B. Bolotovo giromis ir rūgščių balzamu, ir rezultatai tikrai geri. Žinoma, svarbu „neperlenkti lazdos” ir išlaikyti lygsvarą tarp šarmų ir rūgščių. Be to, yra žmonių, turinčių mažiau šarmingą organizmo terpę, todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikia prisiderinti prie savo organizmo poreikių, o svarbiausia – nepadauginti.
Komentuoti: andre Atšaukti atsakymą