Tai pirmoji mano knyga, nors eilėraščiai joje tikrai ne pirmieji.
Pirmuosius pradėjau rašyti seniai, net nebepamenu. Vaikystėje, mokykloje rašiau ant mažų popieriaus lapelių, kurių niekada nesaugojau.
Pirmieji rimtesni užrašai atsirado jau vyresnėse klasėse, bet ir jie išgaravo kaip dūmas. Nevertinau jų kaip rimto užsiėmimo. Kartais aš tiesiog mąsčiau eilėmis. Kažkas įkrisdavo galvon ir vėl išnykdavo.
Tik praėjus daugybei metų ir mano silpnybei rašyti nepasitraukus nežinion, pradėjau galvoti, jog negalima taip atsainiai elgtis su mintimis, kurias kažkas man siunčia, o aš net nepasivarginu jų išsaugoti.
Štai ši knyga ir sudaryta iš tų eilėraščių, kuriuos dar pavyko pagauti iš praeities. Juose užkoduoti mano asmeniniai išgyvenimai ir išgyvenimai tų, kurie prisilietė prie maniškio gyvenimo.
Niekada nebuvau abejinga aplinkai, o ypač gražiai aplinkai. Lyg kempinė sugeriu į save viską, kas vyksta gyvenime, labai skaudžiai išgyvenu dėl savo ir kitu neteisingų žingsnių, labai myliu meilę ir nekenčiu neapykantos.
Jei ką nors jaučiu, tai jaučiu taip giliai, kad visi geri ir blogi išgyvenimai išdegina širdį. Man nėra lengva gyventi. Už kiekvieną džiaugsmo ar laimės minutę, moku šimteriopą kainą, tad nuolat randuosi pievoje, kurioje gausiausiai veša pelynas.
Štai taip ir gimė pirmoji mano knyga „Pelynų pieva“, kurią išleisti padėjo visai nepažįstami žmonės, patikėję mano eilėmis ir manimi …
Ar jie neapsiriko, spręsti Jums, mieli mano skaitytojai. Malonaus Jums skaitymo.
Jūsų Egmilė
Parsisiųskite pristatymą apie poetę bei jos kūrybos eilėraščius: Egmilė – Pelynų pieva.
Parašykite komentarą