- Piramidžių stebuklai
Pasaulio stebuklas, išlikęs iki šių dienų – tai Cheopso piramidė Egipte. Iki šiol dar neatskleistos visos piramidžių paslaptys, nors mokslininkai seniai jas tyrinėja, mėgėjai bando sukonstruoti panašias jų kopijas. Aš pati taip pat svajojau pasistatyti analogišką, bet mažų gabaritų piramidę savo sodyboje, kai keletą metų gyvenau užmiestyje. Mat, mano buvęs bendradarbis mėgo eksperimentuoti ir buvo bandęs auginti daržoves piramidės formos šiltnamyje. Jis daug pasakojo apie tai, jog iš tiesų pasitvirtino literatūroje aprašyti faktai, kad piramidės formos statinys keičia jame esančių daiktų savybes.
Aš ryžausi nuo kalbų pereiti prie darbų: susiradau spaudoje aprašytą piramidę Vilniaus m. Antakalnio g. rajone, ten pabuvojau, pasisėmiau patirties, susirinkau visą tuo metu įmanomą gauti literatūrą, beliko tik surasti piramidės statybai tinkamiausią vietą savo sodyboje. Nuo ankstaus ryto lig vėlyvo vakaro vaikštinėjau po teritoriją ir mintimis bandžiau kur nors įkomponuoti savo sumanytą piramidę, deja, 3 ha plote taip ir nesuradau idealios vietos šiam statiniui. Nusiplūkusi vakare negaliu užmigti – vos užmerkiu akis, pasirodo tokia ryški šviesa, atrodo, lyg žibintas nukreiptas į mane, o vėliau keičiasi šviesos spalvos, panašiai į vaivorykštę. Daugiau niekada neteko man matyti tokių ryškių ir nuostabių spalvų gamos. Nuo šio vaizdo ir miegas išgaravo. Laikui bėgant mano entuziazmas statyti piramidę šiek tiek išblėso, vis labiau gilinantis į dar nepažintas piramidžių paslaptis. Na, o po pusmečio išgirdau naujieną, kad netoli Merkinės „išdygo” piramidė.
Ilgai nelaukus, su bendraminčių kompanija nuvykstame prie Merkinės piramidės. Tuo metu į vidų dar nebuvo leidžiama, tad mes kas kur pasiskirstome aplink piramidę, išorinėje jos pusėje. Kai kurie pradeda melstis, kiti žvalgosi, o aš atsipalaiduoju, užmerkiu akis – ir prarandu laiką, žemės trauką, tik jaučiu iš viršaus spaudimą į viršugalvį. Atrodo, lyg kabočiau ore, kojos nesiekia žemės, nebejaučiu savo svorio, o kairė ranka pradeda stipriai vibruoti. Apima toks jausmas, lyg ranka būtų sraunaus upelio vandens srovėje arba iškišta pro greitai važiuojančios mašinos langą, ir ją glosto vėjelis. Dešinėje rankoje nebuvo jokių pokyčių. Aš nebejaučiu laiko, pagalvoju, kad gal praėjo kelios valandos, visi išvažiavo, o aš čia tebestypsau likusi viena. Noriu atsimerkti, bet nepaaiškinama jėga trukdo, spaudžia akių vokus ir galvą. O kai vis gi man pavyksta praverti akis, matau, kad praėjo labai trumpas laiko tarpas, kad aš ir kiti žmonės tebestovime tose pačiose vietose.
Smalsumo vedama einu tolyn ir atsiduriu prie kryžiaus, kur jaučiu dar stipresnę energetiką, didesnį spaudimą smegenims, o pakėlusi galvą, pastebiu virš savęs piltuvo formos energijos sūkūrį. Kairė ranka vis dar tebevibruoja. Jaučiu agresyvią invaziją į savo smegenis, bet prisiverčiu apmąstyti esamą situaciją. Man iškyla abejonės dėl čia matyto ne visiškai man suprantamo užrašo, dėl piramidės nepanašumo į Cheopso piramidę, dėl kryžiaus formos, kažkodėl tai staiga prisimenu pirmąjį Dievo įsakymą ir galvoju, kaip čia atsijungus nuo tos man nepažįstamos energijos. Sudėstau mintyse tokią ftrazę: „aš bendrauju tik su šviesiomis jėgomis”, o kai ją imu mintyse kartoti – iš karto išnyksta visi buvę pojūčiai. Tai reiškia, kad pavyko atsijungti ir apsisaugoti. Niekas, apart manęs, iš 50-ties kartu dalyvavusiųjų, nieko nejuto, bet aš esu labai jautri bet kokiems cheminiams bei elektromagnetiniams teršalams. Tiesa, vėliau teko sutikti ir tokių žmonių, kurie prastai jautėsi šioje piramidėje, bet tokių žmonių mažuma.
Vykusieji į šią ekskursiją sutarėme sekančią dieną susirinkti kartu ir pasidalinti nuotraukomis bei įspūdžiais. Keistas nuotykis sutrukdė atvykti man laiku ir išsakyti savo nuomonę – laikrodis nebuvo sustojęs, bet tik šią ar vakarykštę dieną sulėtėjo jo eiga, vėlavo apie porą valandų. Aš atvykau į kluba, kai kiti jau skirstėsi po diskusijų. Panašiai nutiko ir su straipsniu, planuojamu atspausdinti „Katalikų pasaulyje”. Žurnalistės Danutės prašymu aš aprašiau savo įspūdžius apie Merkinės piramidę ir vieną gražų rytą įteikiau Danutei, o ji šį straipsnį iš karto įsidėjo į rankinę. Mat, tuo metu vyko įdomi diskusija su STT darbuotojais apie vyksiantį referendumą dėl stojimo į ES. Aš, juokaudama, pasiūliau nuvykti į Merkinės piramidę, duoti nurodymą, ir bus įkalta visiems į galvą, kaip reikia balsuoti. Greitai visi diskutavusieji išsiskirstė, bet po kelių minučių sugrįžo STT darbuotojai ir įteikė man žurnalistės pamestą pakeliui mano rašytą straipsnį apie piramidę. Aš sunaikinau šį straipsnį, o žurnalistė pergyveno, kad, prieš įsidėdama į rankinę, ji jo neperskaitė, nes ji sugebanti pilnai žodis žodin atkurti tekstą, jeigu bent kartą jį perskaito. O aš nusprendžiau nesivelti į konfliktus su šios piramidės sumanytojais, nes visiškai neaišku, kas ją valdo. Juk čia įdėti didžiuliai pinigai, o gal kartais ir politika čia kvepia.
Kartais pagalvoju, o gal po šia piramide patalpintas koks nors žmogaus sukurtas generatorius. Man tokios mintys kyla paskaičius apie žymaus rusų bioenergetiko Levašovo sukurtą psi generatorių, patalpintą jam priklausančioje pilyje Prancūzijoje, tuo labiau, kad Levašovas ne kartą buvo lankęsis Lietuvoje, nes jo žmona Svetlana (neseniai žuvusi) kilusi iš Alytaus. Be to, rašoma, kad Levašovas sugeba perprogramuoti smegenis ir dar daug ką panašaus, o jo žmona turėjo telepatinių savybių. Apie Levašovo sugebėjimus bei jo knygas, apie generatoriaus poveikį augalams galima rasti internete adresu www.levashov.info . Primenu, jog ši prielaida dėl generatoriaus ir Levašovo yra tik mano asmeninė fantazija, jog taip gali būti, bet niekas niekur apie tai net neužsimena. Būtų įdomu išgirsti kitų įvairiapuses nuomones apie šį stebuklą.
Parašykite komentarą