Tęsiant pensijų temą, norėjau dar pakalbėti ir paskatinti Jūsų diskusijas Lietuvoje vykstančios pensijų reformos tema. Trumpai pristatysiu šios reformos esmę.
Sodros pensija, kurią gauna dauguma senjorų, yra vadinama pirmos pakopos pensija. Ji apskaičiuojama pagal itin sudėtingą formulę, į kurią įeina Jūsų darbo pobūdis, darbo stažas ir kiti rodikliai. Antros pakopos pensiją galime rinktis savanoriškai. Ją renkamės, tikėdamiesi gauti papildomų pinigėlių greta pirmos pakopos pensijos. Kas tai yra II pakopos pensija? Tai yra kaupimas senatvės pensijai iš socialinio draudimo įmokų pensijų fonduose. Žodžiu, tam tikra dalis lėšų pervedamų iš mūsų atlyginimo Sodrai, patenka į mūsų sąskaitą finansinių paslaugų įmonėje, teikiančioje II pakopos pensijų kaupimo paslaugas. Ši dalis lygi 5,5 % nuo Sodrai pervedamos dalies. Daugelis analitikų teigia, kad suėjus pensijiniam amžiui, mes gautume šiek tiek didesnę pensiją, jeigu kauptume lėšas tiek I pakopoje tiek II-oje. O jeigu kauptume tik I-oje, tai galutinės suma būtų šiek tiek mažesnė. Žodžiu, skirtumas – tik „šiek tiek”.
Trečios pakopos pensija yra taip pat savanoriška. Šiuo atveju Jūs skiriate kokią norite dalį nuo savo pajamų ir patikite ją bankams ar kitoms finansų valdymo įstaigoms, kurios valdo specialiai sukurtus investicinius fondus, skirtus III pensijų pakopai. Investuoti galite tiek pastoviai, tarkime kas mėnesį, lygiomis dalimis tiek didesniais ar mažesniais intervalais skirtingomis sumomis.
Iš tiesų, ši reforma kol kas kelia daugiau klausimų nei atsakymų. Pirmas akmuo į valstybės daržą krenta dėl to, jog žmonės buvo labai silpnai informuoti apie tai, kas vyksta ir kokią jie turės naudą iš šių pasikeitimų pensijų sistemoje. Aptarkime vieną pavyzdį. Kaip žinome, pensijų fondai yra trijų tipų. Vieni yra mažiausiai rizikingi, tačiau kaupiant pinigus juose lėšos per metus padidėja tik vienu kitu procentu. Kiti fondai yra vadinami vidutinės rizikos. Laikant pinigus šiuose fonduose jau atsiranda daugiau tikimybės, kad Jūs galite ir uždirbti ir prarasti dalį pinigų atėjus sutarties termino pabaigai. Tačiau sukaupti daugiau tikimybė yra didesnė. Ir galiausiai patys rizikingiausi fondai. Šiuo atveju galite maksimaliai padidinti savo lėšas, tačiau ir rizika tampa didžiausia, jog pinigai taip pat maksimaliai gali nuvertėti. Kaupiant pinigus rizikingiausiuose fonduose, po 20 metų galime tikėtis tikrai neblogo prieaugio, tačiau žiūrint kelerių metų laikotarpyje galimi itin smarkūs svyravymai tiek į teigiamą tiek į neigiamą pusę. Tačiau atitinkamos valstybės įstaigos nesugebėjo šios paprastos taisyklės paaiškinti žmonėms. Daugelis žmonių, kuriems iki pensijos buvo likę keletas metų padarė patį blogiausią sprendimą – savo pinigus pensijai kaupti skyrė patiems rizikingiausiems fondams. Ir kaip tyčia jų vertė smarkiai krito, įvykus bendrai pasaulinei ekonomikos krizei. Čia paminėjau tik pačią šiurkščiausią mūsų valdininkų ir finansų institucijų klaidą ir savosios pareigos nevykdymą, t.y. informacijos „slėpimą”. Kitaip nepavadinsi. Yra ir kitų daug miglotų vietų šioje reformoje. Tarkime, lyginant su kitais investiciniais fondais, kuriuose galėtume investuoti laisvus savo pinigus, pensijų fondų valdymo mokesčiai yra labai dideli. Jie „suvalgo” didžiąją dalį mūsų investicinio prieaugio. Štai kodėl mes realiai bent kiek apčiuopiamos naudos iš II pakopai skirtų pensijų fondų beveik nejuntame. Daug įvairiausių straipsnių skaičiau, kodėl taikomi tokie dideli mokesčiai, bet atsakymo kažkodėl niekas nepateikia. Žodžiu, kažkas su mumis stipriai eksperimentuoja ir tiek.
Todėl verčiau pamąstyti apie kitas investavimo alternatyvas, nei nepasigilinus kaupti pinigus senatvei II ar III pakopoms skirtuose pensijų fonduose. Rimtesni ekonomistai pataria gana paprastai: daugeliu atvejų kur kas geriau rinktis paprastus indėlius (terminuotus ar kaupiamuosius), mažiau rizikingus investicinius fondus, fondų fondus, valstybės obligacijas ar kitas paprastesnes, bet patikimas investavimo formas. Be abejo, šis patarimas galioja žmonėms, kuriems liko ne tiek daug metų iki pensijinio amžiaus. Jeigu esate jaunesnis, nebijokite rizikuoti ir dalį laisvų pinigų skirkite rizikingesnėms investicijoms: akcijoms ar specialiems investiciniams fondams, investuojantiems į tam tikrus regionus ar tam tikrą verslo sritį.
Parašykite komentarą