Visoms Europos šalims laipsniškai tolinant pensijinį amžių, šis regionas susidūrė su gana neįprastu ir kebliu paradoksu. Įvairūs tyrimai parodė, kad darbingo amžiaus ilginimas nepadeda išspręsti senstančios Europos visuomenės socialinio draudimo problemų. Kodėl? ES regiono įmonėms ir toliau patiriant didelius finansinius sunkumus (dėl kurių kolkas niekas nesiryžta paskelbti apie krizės pabaigą ir atsigaunančios ekonomikos pradžią), jos priverstos ne tik karpyti atlyginimus ir nuolat atleidinėti darbuotojus. Žiniasklaidoje netrūksta informacijos apie nuolatinius etatų mažinimus Italijos, Prancūzijos, Ispanijos bei kitų šalių bendrovėse. Tačiau, įmonių vadovybės pirmiausia atleidžia būtent vyriausius ir daugiausia išdirbusius žmones. Taigi, didelė dalis vyresnių žmonių dar net nesulaukę pensijos, atsiduria sunkioje finansinėje padėtyje. Štai čia ir paradoksas: nors pensijinis amžiaus tolsta, rinkoje nėra pakankamai darbo vietų (ekonomikos situacija negali sau to leisti), kurios galėtų „išlaikyti” šiuos žmones ir padėti jiems sulaukti pensijos. Situacija iš tiesų sudėtinga. Galbūt mokslas ir reali akistata su tokia situacija parodys galbūt „natūralią” ir „tikrąją” ribą, nuo kurios žmonės turėtų būti išleidžiami į užtarnautą poilsį.
Plačiau, pateikdamas įdomius skaičius, šią temą pristato laikraštis „Verslo žinios”.
Parašykite komentarą