Pasaulis senjoro akimis – taip pervadinau draugauki.me svetainę prieš maždaug keletą mėnesių. Stebėjau, kaip šis užrašas atrodo žalio fono ir čia atsirandančių tekstų fone, kaip keičiasi jo kuriamos asociacijos diena iš dienos.
Ir man šis naujasis pavadinimas patiko, paliksiu jį. Ankstesnis man ilgą laiką badė akis – „Dienoraštis ir diskusijos senjorams”. Toks pilkas ir funkcionalus. Tarsi, sakantis, ką reikia daryti apsilankius šiame tinklapyje. Daryti nereikia nieko. Niekas niekam neįpareigotas. O pasakyti, kad tai asmeniniai žmonių dienoraščiai? Juk ir taip visi žino. Pasakyti, kad galima diskutuoti? O kuriame interneto tinklapyje to negalima daryti? Diskutuoti ir aptarinėti šiandien galima kiekviename interneto kampelyje. Tokia ir paties interneto esmė – atvirumas.
O štai „Pasaulis senjoro akimis”, mano manymu, jau visai kitoks ir kurkas tiksliau nusako šios svetainės turinį ir veiksmą vykstantį joje. Draugauki.me yra pagyvenusio žmogaus aplinkos ir įvykių interpretacija. Tūlas senjoras nebedirba, todėl rašyti profesinės krypties dienoraštį jam nėra taip aktualu, kaip jaunesniam žmogui. Bet, žinoma, jis tebesidomi ir ta sritimi, kurioje dirbo visą gyvenimą, tačiau ji nėra pirmame gyvenimo plane. Pensijoje esantis žmogus turi daugiau laiko už dirbantį žmogų, todėl jis seka ne vien politines ar ekonomines naujienas, bet domisi beveik viskuo, kas pakliūna į jo akiratį, todėl reikšti savo požiūrį viena kryptimi jam būtų neįdomu. Dažnas vyresnio žmogaus bruožas išbandyti tai, apie ką visą savo gyvenimą pagalvodavai, bet taip ir nepriėjai ar nespėjai patenkinti smalsumo (mano pomėgis patrukdyti žmonai virtuvėje!). Pagaliau atėjo laikas, galime išbandyti jėgas, bent jau prisiliesti, pačiupinėti, paeksperimentuoti ar bent jau atidžiau pasiskaityti, kaip tai daro kiti. Tarkime, padrožinėti medį, pažaisti radio šaukiniais, siuvinėti ir t.t. O tuo pačiu šie bandymai yra puiki medžiaga pasidalinti savo kasdienybe su kitais.
Senjoro pasaulis – pagal mane – yra didelis ir erdvus. Jis nėra ribojamas maisto prekių akcijų nuolaidomis, nėra ribojamas anūkais ir vaikais, nėra ribojamas kažkada įgyta profesija, nėra ribojamas vietinės reikšmės naujienomis. Jis stebimas visas, iš visų pusių, toks, koks tuo metu yra ir ką mums padeda ant lėkštutės ar ką mes patys, nepaisydami sunkumų, įžvelgiame giliau ir iš arčiau.
Todėl draugauki.me nėra „Lietuva – senjoro akimis”, nėra „Valgio gaminimas senjoro akimis”, nėra „Socialinės problemos senjoro akimis” ir pan. Senjoriškame amžiuje pasaulis pagaliau priartėja prie žmogaus visa savo visuma ir įvairove. Jis nėra fragmentiškas, ribotas ir siauras. Pagaliau senjorai turi, manau, užsitarnautą teisę į viską žvelgti plačiau ir mąstyti globaliau. Todėl ir šis dienoraštis yra pasaulis senjoro akimis.
Mažas, bet margas.
Parašykite komentarą