Labai susidomėjusi perskaičiau Joanos straipsnelį apie mėlynąjį palemoną ir prisiminiau beturinti nuotraukų su didingojo Palemono vardu pavadinto kalno vaizdais. Toks kalnas yra Seredžiuje, supiltas XIII amžiuje. Čia buvo garsi senovės lietuvių šventvietė. Pasak legendos, Nerono valdymo laikais iš Romos pabėgęs jo giminaitis Palemonas čia radęs prieglobstį, čia vėliau ir palaidotas. XIII – XIV a ant Seredžiaus kalno stovėjo Pieštvės pilis, užtikrinusi ne tik Nemuno, bet ir Dubysos žemupio gynybą. Pilis ilgai atlaikė stiprius ordino puolimus, nes buvo įrengta patogioje gynybai vietoje. Pirmą kartą pilis minima 1283 m P. Dusburgo kronikoje. Kryžiuočiai ne kartą ją puolė, ne kartą degė ir priešpilis. 1363 m kryžiuočiai apsupo pilį, tačiau jos gynėjams prisidengus nakties tamsa pavyko ištrūkti. Tuščią pilį kryžiuočiai padegė.
Po Žalgirio mūšio Vytautas pradėjo atstatinėti Panemunės pilis. 1412 m ordino magistrui buvo pranešta, kad Veliuonos ir Pieštuvės pilys vėl atstatytos. Tačiau jau XV a pabaigoje pilis, kaip ir daugelis kitų, neteko savo reikšmės ir visiškai sunyko. Iš papilių išsikėlę žmonės vėliau suformavo Seredžiaus miestelį.
Seredžiaus piliakalnis neapaugęs medžiais ar krūmais, todėl itin įspūdingas. Jis gerai matomas ne tik iš Nemuno slėnio, bet ir nuo šalia einančio Kauno–Jurbarko plento, nuo jo viršaus atsiveria puikios panoramos į visas puses.
Parašykite komentarą