Pamaniau šį rytą paklausti draugauki.me skaitytojų, kas jiems atrodo vertas vadintis 2012-ųjų Lietuvos metų žmogumi. Ar apskritai pagalvojate apie tokią galimybę vieną vienintelį žmogų pripažinti metų žmogumi? Jeigu taip, kokius bruožus tas žmogus turėtų turėti, kad būtų vertas išskirti iš kitų trijų milijonų? Kaip galima palyginti skirtingus pasiekimus, kuriuos žmonės pasiekia versle, sporte ar politikoje? Kuris iš jų geresnis?
Man tik smagu, kad Lietuva talentingais žmonėmis nenusileidžia, mano manymu, nei vienai kitai pasaulio šaliai. Čia galioja kažkoks fundamentalus ir dieviškas lygybės principas. Juk kitaip ir neįmanoma. Kiekvienoje tautoje, žmonių grupėje yra tokių, kurie paskyrę savo gyvenimą ne kasdieniam stebėjimui, kas vyksta aplink juos, ir pasikartojančiam giliam oro iškvėpimui, kurį lydi pratisas „achhhh” arba „oooooj”, bet nuolatiniam savęs tobulinimui ir tikslų siekiui.
Aš per jaunas šito imtis. Aš per senas šito imtis. Jau per daug vėlu šiandien, kad galėčiau prisėsti prie šio darbo. Kažkokia ne tokia nuotaika, kad galėčiau šito imtis. Sunervino, einu pažiūrėsiu televizorių.
Tokios ir panašios mintys yra didžiausias priešas, norint gyventi tikrą gyvenimą, priešas emigracijai ir meilei savo šaliai, tinginystės ir kritiškos pozicijos draugas.
Žmonės, kurie varžosi dėl metų žmogaus titulo ar yra tarp daugybės pretendentų mąsto kitaip. Jie kelia didelius reikalavimus pirmiausia sau. Kai juos įvykdo ir nepaliauja vykdyti ilgesniame laiko tarpe vis naujas užduotis, imasi švietėjiškos ir organizacinės veiklos, duodančios nebe asmeninę naudą, tačiau viešą ir mobilią, keliaujančią per kaimynus, kaimus, miestus ar net toliau per pasaulį.
Parašykite komentarą