Aš esu Seila.
Kartais tarnauju šeimininkams.
Jau išsimaudžiau-reikia lipti į krantą, nes galiu persišaldyt.
Šeimininkė reikalauja, kad taisyklngai atsigulčiau- nežinau ar tai man pavyko?
Patricija
MANO SARGYBINĖ SEILA
Komentarai
Atsakymų į “MANO SARGYBINĖ SEILA”: 14
-
Na nebent tais laikais, maniau, jog rašote apie šiuos, kur iš viso rekomenduojama neskatinti šuniui agresijos. Ir erzinima dresuoti skatina tik pasieniečiams, policininkams ir t.t.
Nuo šeimininko priklauso tikrai viskas, su stipriom veislėm reikia dirbti labai disciplinuotai. -
Jonui: prieš 30 metų šunų parodose rekalavo iš škotų aviganių ir agresyvumo. Mūsų šuniui sumažindavo balus už tai, kad nepavyko išugdyti agresyvumo. Vėliau šis reikalavimas buvo panaikintas, ir škotų aviganių agresyvumą pradėjo vertinti kaip minusą. O dėl Kaukazo aviganių – turėjom tikrai superagresyvų šunį, nes veislyno šeimininkė pardavė šuniuką todėl, kad dėl agresyvumo negalėjo dalyvauti parodose – su psichika tikrai nebuvo jokių problemų, viskas priklauso nuo šeimininkų.
-
Atsakas į Janinos komentarą:
Geriausiai aplinką nuo vagių ir kitų žmonių saugo Kaukazo ir Azijos aviganiai. Bet su jų charakteriu – ne kiekvienam pakeliui. Tačiau jie gali šokti kąsti ir šeimininkui… mat psichika nevisai stabili, jiems būtinas didelis kasdienis fizinis krūvis, kasdienis darbas. O štai apie agresyvų škotų aviganį neteko girdėti :))Jei norite normalaus apsauginio šuns, rekomenduočiau vokietį ar belgą – lengvai dresuojamas, o jei yra galimybė turėti porą – idealūs sargai.
-
tik mamutų medžiojimo laikais vyrai maistu rūpinosi, o moterys vaidilutėm dirbo :DDD
o dabar, žinote, emancipacija, feminizmo idėjos, lygios teisės… :DDD
jei rimtai, aš manau, kad kiekvienas vyras, nors ir neparodo, bet turi savyje užslėpęs nemažą porciją jautrumo, todėl nebūtinai jis turėtų vedžiotis didžiulį vilkšunį, man visai nekeista, jei pamatau vyrišką ranką, glostančią katę ar lesinančią kanarėlę :) -
Na žinot, vyrai juk maistą į šeimą neša, o moterys židinį kursto. O dabar juk krizė, kur jums vyrai apie gyvūnus kalbės?
-
Atspėjot, Danute, čia ta pati veislė kaip komisaro Rekso. Geras pėdsekys, atneša mums visokius daiktus: sykį, kai dar buvo kokių 5 mėnesių atnešė sūnaus paliktas darbines pirštines už kokių trijų kilometrų. Vakare mes žiūrim, ką čia dantyse ta Seila laiko- galvojom, kad kokį negyvą kiškiuką. Pasirodo sūnus ant kelmo buvo pasidėjęs pirštines, ta aplink bėgiojo pamatė ir į namus parnešė.Praėjo tada pro vyrą aukštai iškėlus galvą, priėjus prie manęs pirštines numetė man po kojų. Vasarą mėgsta gaudyt peles. Kai sugauna, ilgai žaidžia, po to primuša koja, o paskui voliojasi, voliojasi, galiausiai suėda. Įdomu tai, kad peles iškasa iš po žemės. Pamato urvą, prideda ausį prie žemės ir kasa- jei pelė yra, nepabėgs. Kiek žinau: pagrindinis vilkų maistas- pelės. Stambių gyvūnų,juk ne visada sugausi.Gintautui kaip solidžiam vyrui reikia ir atitinkamo šuns- katė netinka: svarbu, kad būtų protingas.Kiek pastebėjau: mūs vyrai gyvūnais nesidomi. Ką kiti apie tai manot?
-
Šeimininkas šiuo metu nieko neaugina, bet kartais pagalvoja, kad reikėtų. Ką patartumėt?
-
dar sykį pasididinau ir ramiai įsižiūrėjau į Seilą – labai jau protingas snukutis :) ar ne toks šuo vaidino komisarą Reksą? :D
beje, įdomu būtų sužinoti ką augina Draugauki.me šeimininkai :)
-
Patricija, ačiū už pasiūlymą, bet pinčerio tikrai neauginsim, jeigu vėl įsigysim šunį – tai bus mitelšnauceris. Mat, prieš įsigyjant koli mums siūlė pirmą mitelšnaucerį Lietuvoje, bet mano sūnus, pamatęs jo nuotrauką, kategoriškai atsisakė – pasirodė labai negražus. O kai vėliau vargo negalėdamas išmokyti koli agresyvumo, tada susižavėjo mitelšnaucerio charakteriu ir dresiravimo galimybėmis – ir tada jis tapo labai žavus. Taip kad teks reabilituoti mitelšnaucerius… Yra skola šiai rūšiai. Na, o kai man prireikė agresyvaus sarginio šuns, tai važiavom pirkti vilkšunio, bet veislyne pamatėme, kad 8 ypač vertingas veislines vilkšunių kales saugo Kaukazo aviganis, ir mes įsigijom Kaukazo aviganį. Tikrai geras šuo, atbaidė visus kaimo vagis. O prieš vilkšunius irgi nieko prieš neturiu, bet taip išėjo, kad jo neįsigijom, tai dabar nors į nuotraukas pasižiūriu…
-
Grazuole Seila, o jau koks kailis!!!! Ispudingas suo.
-
Seila angliškai, atrodo jūrininkas- vardą davė dukra , parvežta iš Kauno, savo vardą pateisina, kai karšta pati nubėga ir išsimaudo.
-
labai simpatiška Seila :D įdomu, nuo ko kilo šis vardas?
beje, Seila kažkuo primena Ados Rikį…tik sumažintu pavidalu :) labai smagu, kad žmogus ir gyvūnas supranta vienas kitą…
o apie pinčerį perpasakosiu vieną seną istoriją, kuri iki šiol skamba kaip anekdotas, nors šuns jau nebėra: viena pažįstama turėjo nykštukinį pinčeriuką, kurį visada nešiodavosi kišenėje, tądien ji įsidėjo šunelį į plačią prijuostės kišenę, kaip kengūra vaiką sterblėje ir kepė blynus, vieną iškeptą blyną padėjo atskirai, kad atvėstų mažai anūkėlei, trumpam nusisukus, blynas iš lėkštės dingo, ir netrukus iš kišenės pasigirdo gaili aimana – tai mažasis vagišiukas gerokai nusiplikė :D nuo to laiko jų šeimoje atsirado naujas pavadinimas „Pinčerio blynai” -
Mūs šeimininkas gudriai pašmaikštavo su tuo laukiančiu augintiniu. Ada buvo netoli tiesos. Man patinka,kad Ada augina gyvūnėlių: Rikį, Murką,vėžlį. Tada depresija nebaisi. Mano Seilai vieneri metai, kas dvi valandos tokiam šuniui reikia duot pabėgiot,bute nelaikysi. Papasakosiu įsimintiną įvykį ant Svirkalnio: vasarą buvo ten sprogdinamos karo atliekos- minos, nes pro mus vyko pagrindiniai mūšiai 1944 metais. Aš kaip tik tuo metu buvau ant kalno: atvažiavo tų sprogdinimų pasižiūrėt ministras Olekas, jis išlipo drauge su kariškiais. Aš buvau netolies, tai bijojau, kad Seila neaplotų, o jie, kad nenušautų. Aš tik spėjau pasakyt, kad
-Nebijokite, ji dresuota ir Seila nė nedirstlėjus į juos ,drauge su manim nuėjo grybauti. Aš Janinai siųlyčiau auginti Pinčerį- gana prieraišūs, dukra bute augina, trumpaplaukis. -
Neatspėjau… o kažkur aplink sukinėjausi.
Patinka, Seila, man tavo akys… šalia tokio sargybinio jokie priešai nebaisūs.
Parašykite komentarą