Sveiki senjorai! Gal jau pats laikas pratęsti mūsų pokalbį apie Interneto svetaines? Pamenate, mes kalbėjome apie paieškos žiniatinklyje įrankius, apie naujienų portalus ir apie tai, kur rasti naujausias žinias iš kultūros pasaulio. Pabaigėme apžvalgą kultūrinių periodinių leidinių elektroninėmis versijomis. Bet ką daryti, jei ieškote rimtesnės informacijos, gilesnių žinių, pilnesnių tekstų? Ką daryti, jei norite išmokti šio bei to naujo? Pavyzdžiui, susipažinti su skaitmenine fotografija, pramokti užsienio kalbų, patyrinėti religinius tekstus. Aišku, reikia ieškoti skaitmeninių bibliotekų, žinynų, enciklopedijų, internetinių kursų. Šiandien kaip tik ir parašysiu, kur juos rasti.
Jūsų prašymu taip pat šiek tiek nukrypsiu nuo temos ir panagrinėsiu, kur senjorai gali pasimokyti darbo su kompiuteriu pradmenų ar kitų naudingų dalykų; kokios įstaigos organizuoja nemokamus ar nebrangius kursus. Tikiuosi, kad ir Jūs papildysite ar patikslinsite šį sąrašą komentaruose – mat visi kontaktiniai duomenys surinkti iš atvirų šaltinių, todėl juose gali būti netikslumų. Pati esu susidūrus tik su dvejomis įstaigomis iš sąrašo.
Na, o dabar nerkime į Internetą!
Internetinės bibliotekos
Jei mėgstate laisvalaikiu paskaityti, ir periodinių leidinių Jums maža, tai galite apsilankyti elektroninėse bibliotekose. Jų nedaug, bet šį bei tą įdomaus galima rasti. Klasikinę lietuvių literatūrą skaitykite Mokslininkų sąjungos instituto parengtoje antologijoje. Šiuolaikinės lietuvių literatūros antologiją rasite svetainėje „Tekstai“. Ši svetainė nuolat atnaujinama, papildoma. Be to, joje galite rasti ir užsienio literatūros vertimų, kritikos, apžvalgų.
Elektroninės klasikinės ir šiuolaikinės lietuvių literatūros antologijos rengiamos bei tvarkomos, saugant autorių teises. Dėl to šios bibliotekos nėra labai gausios. Neapsikentę Interneto naršytojai kartais savo nuožiūra skenuoja ir skelbia trūkstamas knygas lietuvių kalba. Ne visada tai dera su teisiniais reikalavimais, tačiau išmintingi senjorai, kurie moka atsirinkti ir supranta, kada galima pasinaudoti tokiais tekstais, gali apsilankyti keliose entuziastų kuriamose bibliotekose: „BiB“, „eKnygos“, „knygos.pdf“.
Tarp Interneto bibliotekų esama ir tokių, kuriose pateikiami ne literatūros kūriniai, bet praeitų amžių periodiniai leidiniai bei almanachai. Tokie archyvai gali sudominti ne tik istoriką – juose galima rasti pačių įvairiausių publikacijų (taip pat ir literatūrinių) iš tų laikų, kai senjorai dar buvo vaikai. Būtinai aplankykite „Elektroninio paveldo“ svetainę, „Aidų“ žurnalo skaitmeninį archyvą.
Taip pat norėčiau paminėti vieną keistą elektroninę biblioteką – „eLibrary“. Kuo ji keista? Na, joje nelengva susigaudyti. Vadinasi ši biblioteka moksline, bet rasti ten galima visko: nuo daktarinių disertacijų iki Kernagio dainų, nuo eilėraščių iki krikščioniškų bendrijų žurnalų. Kaip supratote, bibliotekoje saugomi ne tik tekstai, bet ir vaizdo ar garso įrašai. Vis dėlto užsiregistruoti verta – tikrai rasite ko paskaityti.
Panašus skaitmeninių archyvų chaosas tvyro ir „Lietuvos virtualioje bibliotekoje“. Jei susigaudytsite sistemoje, galėsite ieškoti informacijos keliose nemokamai prieinamose Lietuvos ir užsienio duomenų bazėse. Mane, pavyzdžiui, sudomino elektroninė Lietuvos akademinė biblioteka – „eLaba“, pateikianti pilnus mokslinių straipsnių ir knygų tekstus.
Enciklopedijos, žinynai ir kitas maistas protui
Kad jau paminėjau mokslines bibliotekas, tai pristatysiu dar vieną Interneto šaltinį, kuriame rasite naudingos informacijos. Tai bendruomenės kuriama laisvoji „Vikipedijos“ enciklopedija. Prie jos rašymo gali prisidėti bet kas, ypač didelę gyvenimo patirtį sukaupę senjorai. Patys įvairiausi „Vikipedijos“ autoriai dalinasi savo žiniomis, todėl ten galima rasti informacijos beveik visais rūpimais klausimais. Tiesa, nereikėtų beatodairiškai pasitikėti Interneto šaltiniais, nors „Vikipedijos“ tobulinimu užsiima tikrai daug žmonių.
Be enciklopedijų, dažnai dar prireikia žvilgtelėti į žodynus, kad patikslintume sąvokų reikšmes ar išsiaiškintume kokį terminą. Naudingas tarptautinių žodžių žodynas, aiškinamasis lietuvių kalbos žodynas. Kompiuterinių terminų žodynas padės susigaudyti kompiuterijoje.
Smalsu kartais pavartyti ir mokslo populiarinimo svetaines. Portale „Mokslas plius“ rasite nuorodų į kelis įdomius projektus. O jei kartais patys sugalvosite išmokti šio bei to naujo ar pamokyti kitus, aplankykite „Laisvojo universiteto“ svetainę. Ši lankytojų kuriama ir keičiama svetainė pristato ganėtinai naują Lietuvoje dalyką – neformalų mokymą(si). Kursų sąrašą ir turinį lemia pačių kursų dalyvių pageidavimai. Dažniausiai, tai vienkartiniai teminiai seminarai, vykstantys gyvai Vilniuje, Klaipėdoje, Alytuje, Panevėžyje ir kitur. Jei Jūsų mieste paskaitos nevyksta – ne bėda! Galima jų medžiagą rasti Internete.
Kita gerai senjorams žinoma neformalaus mokymosi iniciatyva – „Trečiojo amžiaus universitetas“, arba TAU. Skirtingai nei „Laisvasis universitetas“, TAU sukurtas specialiai senjorams ir orientuotas į jų poreikius bei pomėgius. Kadangi tai savanoriška, laisvai organizuojama, decentralizuota veikla, nelengva susekti, kur ir kada vyksta TAU kursai. Deja, jau kurį laiką neveikia bendra „Trečiojo amžiaus universiteto“ svetainė, todėl šios įstaigos naujienų reikia ieškoti informaciniuose portaluose. Kartais apie TAU parašo „XXI amžiaus“ priedas pagyvenusiems žmonėms „Sidabrinė gija“. Kauno apskrities gyventojai apie kursus informuojami Kauno apskrities viršininko administracijos svetainėje. Apskritai, jei Jus domina studijos TAU, paieškokite informacijos savo apskrities, miesto ar seniūnijos tinklalapiuose, kreipkitės į artimiausias mokslo bei švietimo įstaigas (dažniausiai jose ir organizuojami TAU užsiėmimai).
Tiems senjorams, kurie dar negirdėjo apie „Trečiojo amžiaus universitetą“, galiu tik pridurti, kad Lietuvoje jis veikia nuo 1995 metų. Jo padalinių yra ne tik Vilniuje (Žygimantų g. 9, 8 5 2628020) ar Kaune (Purienų g. 2, 8 37 313940, 8 37 722712), bet net ir tolimame Visagine (Parko g. 14, 8 386 34476). Studijuoti priimami visi senjorai – nėra nei stojamųjų, nei baigiamųjų egzaminų. Aišku, baigimo pažymėjimas irgi simbolinis. Bet juk svarbiausia dalyvauti ir išmokti! O išmokti galima įvairiausių dalykų – viskas priklauso nuo studijuojančių. Kaune, pavyzdžiui, šiais mokslo metais veikia TAU Teologijos, Teisės, Sveikos gyvensenos, Teatro ir muzikos, Europos studijų, Informatikos, Istorijos fakultetai. Mokytis TAU dažniausiai galima nemokamai arba sumokėjus simbolinį nario mokestį, nors būna ir išimčių.
Įvairiausius kursus senjorams organizuoja (arba bent jau gali patarti, kur kreiptis) ir šios organizacijos: Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“ (A. Goštauto g. 5/2, Vilnius, 8 5 2125023), Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija (J. Basanavičiaus g. 29A, Vilnius, 8 5 2151765), Pagyvenusios moters veiklos centras (A. Juozapavičiaus pr. 77, Kaunas, 8 37 342495).
Bet grįžkime prie nuotolinio mokymosi Internetu. Ponia Edita jau rekomendavo Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtus kompiuterinio raštingumo kursus. Interneto pradmenų nuotolinio mokymo programa gali būti visai naudinga senjorams – tik nepamirškite užsiregistruoti!
Dar daugiau kursų rengia aljansas „Langas į ateitį“. Tikriausiai girdėjote apie jį, o gal net spėjote sudalyvauti porą metų jo rengtuose nemokamuose kompiuterinio raštingumo kursuose? Šiais metais aljansas organizuoja nuotolinius kursus Internetu. Dar galite spėti užsiregistruoti į kovo 16 dieną prasidėsiančius užsiėmimus.
Beje, „Langas į ateitį“ ne tik užsiima mokymais, bet ir steigia viešuosius Interneto prieigos taškus, kad tiek didžiuosiuose miestuose, tiek kaimuose būtų galima laisvai prisijungti prie tinklo. Šio projekto svetainėje taip pat nuolat informuojama apie naujus kursus. Skirsnyje „Mokymasis“ rasite mokomosios medžiagos bei nuorodų į naudingus resursus. Skirsnyje „E. Paslaugos“ saugomos svarbesnės nuorodos į Internetu teikiamų paslaugų svetaines. Lietuviškoms nuorodoms skirta ir nuo pagrindinės svetainės atskilusi „Nuorodų kraitė“.
Nors geriausia nuorodų kraitė yra Jus pažįstantis žmogus. Jei Jūsų artimieji nedraugauja su kompiuteriais, tai patarti, kokioje Interneto svetainėje verta apsilankyti, gali ir pažįstamas bibliotekininkas. Dabar bibliotekos sparčiai skaitmenizuojasi, jose galima nemokamai naudotis Internetu, o didesnėse dar ir būna darbuotojų, specialiai užsiimančių mokymu bei konsultavimu Interneto klausimais. Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos komanda sukūrė ir Internete patalpino nemažai mokomųjų filmukų, kuriuose pasakojama, kaip naudotis šiuolaikiniais Interneto resursais.
Aišku, kitą kartą reikalingesni ne kursai dominančia tema, o tiesiog geras medžiagos rinkinys – mokytis senjorai moka ir patys! Tokių rinkinių surasti galima begalę – pagal Jūsų pomėgius. Galiu nebent tarti, kad senjorams aktualūs teisiniai klausimai. Jei tokie kyla, apsilankykite Lietuvos Respublikos Seimo svetainės teisės aktų bazėje. O gal atvirkščiai – norite išmokti ko nors iš pirmo žvilgsnio visai nepraktiško? Pavyzdžiui, esperanto kalbos? Ir bendražygių, ir vadovėlių rasite „lernu“ portale. Kitko ieškokite patys!
Tiek šiam kartui nuobodaus teksto. O gal Jus labiau vilioja vaizdo ir garso įrašai? Apie juos tęsinyje…
—
Visos nuorodos patikrintos ir veikė 2009-03-10, išskyrus http://www.3au.lt.
Parašykite komentarą