Archeologų manymu, Kupiškio apylinkėse gyventa jau III-II tūkstantmetyje. prieš Kristų, tikslaus gyvenvietės atsiradimo laikas nėra žinomas. Iš radinių prie piliakalnio spėjama, kad apie XIII a. čia būta medinės gynybinės pilies. Istorijoje miestas pirmą kartą minimas 1529 metais, per Kupiškį tuomet ėjo pagrindinis kelias, jungiantis Vilnių ir Rygą. Kaip ir daugelį to meto miestų, Kupiškį valdė didikai Tyzenhauzai, vėliau Čartoriskiai, nuo 1812 metų valdymas perėjo grafui M. Tiškevičiui. Kupiškį keliskart nusiaubė gaisrai, bet atsigauti ir sparčiau vystytis padėjo 1873 metais nutiestas Daugpilio – Šiaulių – Liepojos geležinkelis.
Kupiškio vardas kildinamas nuo Kupos upelio, įtekančio į Lėvens upę. Šiuo metu tai nedidelis gražus miestelis, besipuikuojantis savo dviejų bokštų negotikine bažnyčia, nusidriekusiomis mariomis, gausybe paminklų ir muziejų. Šalia dar keletas nedidelių, bet puikių centrų, vienas nuo kito netoli išsibarsčiusių – Adomynė, Antašava, Alizava, Skapiškis, Palėvenė, Palėvenėlė…
Parašykite komentarą