Pavydžiu turintiems galimybę nuolat įsigyti naujų knygų. Kažkada didžiąją dalį savo pajamų taip pat skirdavau naujai literatūrai. Nuo tų laikų turiu pilną spintą knygų, tarp kurių ne viena dar laukia savo eilės. Būtent tai šiek tiek ir malšina tą nežmonišką ir piktą pavydo jausmą. Nors jis pas mane nėra toks jau ir juodas, gerokai praskiestas melancholija ir pagarba skaitantiesiems. Tiesa, dabar galiu sakyti esu retas svečias knygynuose. Nes nuėjus tiesiog akys raibsta, kiek Lietuvoje yra išleidžiama puikios mokslinės, kultūrinės ar meninės literatūros. Ant viršelių puikuojasi tiek praėjusių tiek šiandieninių minties ir žodžio meistrų pavardės. Ypač nustembu, kaip kartais greitai leidyklos paruošia ir išleidžia šiuolaikinių mąstytojų, analitikų, kritikų darbus, kurie dar visai neseniai išvydo dienos šviesą pirmuoju egzemplioriu originalo kalba. O štai jau lietuviškas vertimas.
Nors lentynos kaip sakiau namuose apypilnės, bet visgi dažnai norisi susipažinti su aktualia literatūra, nagrinėjančia naujas komunikacijos formas, technologijų įtaką socialiniams žmonių santykiams, globalinių reiškinių pasekmes visuomenėms ir individams ir pan. Skaityti tikrai yra ką, belieka rasti du brangiausius ir nuolat trūkstamus dalykus šiam norui patenkinti: pinigų ir laiko. Brangus malonumas knyga, ar ne? Net ir turėdamas solidžius finansus ir galėdamas įsigyti bet kurį leidinį, labai tikėtina, kad dažnai stokosi laiko, norėdamas ramiai ir atidžiai jį perskaityti. Kai pamąstai apie laiką, tai supranti, kad net 100 Lt už knygą yra vienas juokas. Knygos vertė yra neišmatuojama, kadangi ji atima iš žmogaus dar brangesnį turtą – laiką. Kiek jo atima, kiek kainuoja jūsų valanda? Kainuoja daug, nes norite pabūti ir su vaikais, ir su anūkais, ir sveikatą stiprinti ir namus prižiūrėti ir t.t.
Tačiau nematomu, lėtu ir išskirtinai kantriesiems skirtu keliu knyga pamažu pradeda skaitytojui teikti kupiną paslapties ir didybės atlygį. Žmogus visuomet tai pajaučia, tarsi jį staiga užlietų kažkokia nematoma jėga. Burnoje nuvilnija trumpas saldumo pojūtis. Knyga atgimsta netikėtais pavidalais, bet visuomet laiku ir vietoje. Labai norėtųsi šiemet nuvykti į Vilnių, į knygų mugę. Deja, nepavyks. Pavydžiu tiems, kurie ten apsilankys ir praturtins save. Linkiu visiems atradimų ir šiokios tokios atgaivos Jūsų smalsumui ir žingeidumui!
Parašykite komentarą