Besibaigiant metams, priešpaskutiniąją jų dieną, suspėjau gauti dar vieną Kalėdų dovaną! Tikriausiai pačią didžiausią. Draugauki.me puslapiuose senokai berašęs Zigmas paskelbė savo dienoraštyje naują įrašą, kuriame jo sukurtas vaizdo filmukas.
Mano manymu, nieko nėra maloniau, kuomet sugrįžta ar susitinka laiko atitolinti dalykai. Jie lyg ir pradeda blukti iš atminties, kontūrai tampa nebeaiškūs ir štai vieną dieną prisiminimai atgyja visu ryškumu, jausmai atsigauna ir pradedi suvokti, kad „kažkada tuomet” taip pat gyvenai, kažką veikei ir bendravai su labai įdomiais žmonėmis. Po ilgesnio laiko sugrįžtantys dalykai padeda geriau suvokti, kad gyvenai. Tokie pasikeitimai aplanko, kuomet sutinki gatvėje seną bičiulį ar gauni nelauktą laišką iš vaikystės draugo, ar tiesiog iš naujo atsivertus knygą, kurią skaitėme jaunystėje ir kuri mums paliko neišdildomą įspūdį.
Beje, lygiai tas pats nutiko ir su Danute. Tiesiog nespėjau šventiniu laikotarpiu į tai atkreipti dėmesio ir tinkamai sureaguoti. O ši autorė tuo tarpu mus visus pasveikino su šventėmis ir aprašė naminės duonos kepimo receptą. Kas nežino, priminsiu, jog Danutė kartu su Draugauki.me yra nuo pirmųjų tinklapio įkūrimo dienų. Galima drąsiai sakyti, kad kartu kūrėme šią svetainę. Todėl įsivaizduokite, mano nuotaiką, kuomet po eglute randu dvi naujas Danutės dovanėles! Visgi daugiau nei du metus (Draugauki.me svetainė įkurta 2008 m. rugpjūtį) praleisti tam tikroje mažoje interneto erdvėje, neužmiršti jos ir puoselėti yra didelis postūmis šeimininkui nesnausti ir kitais metais dar aukščiau pasiraitoti rankoves.
Mano bėda, kad deramai neužtikrinu ryšio su visais autoriais ir nespėju sužinoti, ką jie veikia, kuo užsiėmę, kurioje pasaulio dalyje atsidūrę ir kokios mintys bei idėjos juos lanko. Todėl šį trūkumą patys savarankiškai užpildo patys autoriai savo nenutrūkstamu, nuolatiniu pasirodymu. Ačiū visiems už Kalėdų dovanėles! Tikiuosi, kad Draugauki.me taip pat buvo kažkam nedidele dovana. Iki pasimatymo kitais metais!
Parašykite komentarą