Rašymas (mąstymas, galva, mintys, žmogaus psichologija) yra blogas dalykas dėl to, kad rašydamas negali būti savarankiškas ir nepriklausomas. Rašymas nuolat įsikibęs įvairių aktualijų, kurias automatiškai gamina asociacijų kūrimo aparatas. Kaip atriboti norą rašyti ir patį teksto turinį nuo to, kas vyksta aplinkui? Atmetus, žinoma, visokias religines ir mokslines meditacijų technologijas? Esi žmogus, pakankamai civilizuotas ir racionalus. Kaip parašyti ką nors neaktualaus, bet taip, kad raštas lietųsi ir skaitytojui būtų jei ne šedevras tai bent užskaitytina pramoga?
Tik sėdus ir atsivertus draugauki.me turinio valdymo sistemos baltą tuščią lapą, kurį reikia pripildyti, smegenys iš karto ima traukti į šviesą per paskutines 24 val. išgirstų krūvos naujienų fragmentus: juodas dūmas iš kokio tai vamzdžio, žmogaus gyvasties trapumo istorija ir eilinis priminimas, kad gyvenimas gali baigtis tiesiog miegant, MMA augimo eros pabaiga (ech, kaip gaila, o taip tikėjomės), kai kuriems žmonėms suteikta garbė sėdėti greta prezidentų ir t.t., stebuklingi Messi įvarčiai vakarykštėse Čempionų lygos rungtynėse ir t.t.
Bet aš šiandien nenoriu rašyti aktualiai. Nenoriu aktualijų. Ar gali raštas būti neaktualus? Raštas gali pasisukti į meno pusę, tapti literatūra, tapti eilėmis. Bet menininkas aš nesu, todėl tas pats klausimas toliau seka iš paskos. Neparašysiu aš istorijos, nesukursiu detektyvo, proza taip pat ne man. Bet kažką parašyti noriu. Neaktualiai. Nepriklausomai nuo šiandienos ir vakar dienos. Nepriklausomai nuo tai ką man rodo ir transliuoja.
Ką aš be viso to matau ir girdžiu?
Parašykite komentarą