Rusijos plietybė ar bet koks kitas glaudesnis santykis su šia šalimi elitiniam prancūzui nėra naujas ir unikalus reiškinys. Ir dėl to labai gaila šios šalies talentų. Deja, jų kelio galas neretai vienaip ar kitaip baigiasi ties didžiąja Lietuvos kaimyne.
Gerard Depardieu ir Brigitte Bardot įvykius plačiai nušvietė spauda. Čia kaip įgimtas lietuvių gebėjimas dejuoti saulėtą ir sočią dieną, taip tikriausiai prancūzams teko tradicija išsižadėti savo šalies tvarkos pasitelkiant kairuolišką faktorių.
Kodėl ne Lietuva, ne Brazilija ar ne Japonija? Nes šiose šalyse nėra tos, tikrąja prasme alternatyvios politinės ideologijos, kurią galima – visuomet – rasti Rusijoje. Pajamų mokesčio dydis nėra tas svarbiausias ir lemiamas faktorius vaizduoti specifinį santykį su savo šalimi, kurioje gimei, užaugai ir gavai viską, ko reikėjo sėkmingai karjerai. Galima buvo rasti tikrai saugesnių šalių pagal pajamų mokesčio dydį.
Trumpas sąrašas Žeraro ir Bridžitos pirmtakų:
– Jean Paul Sartre, rašytojas: rėmė stalinizmą, maoizmą ir Kastro režimą Kuboje;
– Albert Camus, filosofas: buvo įstojęs į komunistų partiją, vėliau priklausė anarchistų judėjimui;
– Andre Breton, rašytojas ir poetas: komunistų partijos narys, taip pat palaikė anarchistų judėjimą;
– Louis Aragon, poetas, novelistas: ilgalaikis komunistų partijos narys.
Ir t.t.
Parašykite komentarą