Tęsinys. Pradžia: Nacionalinis sekvojų parkas (JAV)
Dieną praleidę Nacionaliniame sekvojų parke, apsistojome netoli Los Andželo įsikūrusiame viešbutyje. Keletos sekančių dienų planas buvo kelionė tikriausiai gražiausiu Jungtinių Amerikos Valstijų keliu, pažymėtu numeriu „1”. Šis kelias vingiuoja pagal visą vakarinę pakrantę, o nuo jo atsiveria nepakartojami vaizdai į ramųjį vandenyną. Mūsų maršrute buvo numatyti šie miesteliai: Santa Barbara, Malibu ir Santa Monika. Kaip puikiai žinote, beveik kiekvienam šių miestų yra skirti atskiri kino filmai ar net dešimtmečiais trukę serialai.
SANTA BARBARA
Pirmiausia pasiekėme Santą Barbarą. Tai vienas garsiausių kurortinių miestų JAV, mėgiamas tiek vietos gyventojų tiek turistų. Santa Barbaroje 2010 m. duomenimis gyveno 88.410 žmonių. Miesto istorijos pradžia siekia net 11.000 metų prieš Kristų, kuomet šiose vietovėse jau gyveno kumašai (angl. Chumash). Būtent šie žmonės buvo tikrieji regiono šeimininkai iki 1542 m., kuomet į Santa Barbaros sąsiaurį atplaukė portugalų tyrinėtojas João Cabrilho. Sebastian Vizcaino 1602 m. šiai vietovei suteikė „Šventosios Barboros” pavadinimą, atsidėkodamas už tai, kad jam pavyko išgyventi didžiulę audrą, siautusią minėtame sąsiauryje gruodžio 3-osios vakarą, t.y. šventosios Barboros minėjimo išvakarėse.
Vėliau ekspansiją į regioną tęsė ispanai nenorėdami čia užleisti vietos rusams ir anglams. Netrukus besikuriančio miestelio esminį branduolį sudarė ispanų emigrantai atvertinėjantys čiabuvius į krikščionybę. Vietiniai kumašai ėmė nykti dėl europiečių atvežtų ligų, pvz. raupų, nuo kurių neturėjo natūralaus imuniteto.
Didžiausia tragedija Santa Barbaroje įvyko 1812 m. kuomet didelis žemės drebėjimas ir tuo pačiu tsunamis sunaikino didžiąją miesto dalį.
Nebyliojo kino laikais Santa Barbaroje buvo įsikūrusi didžiausia pasaulyje kino studija „Flying A Studios”, kol prireikus dar didesnių vietos ir techninių resursų išsikėlė į Holivudą. Per savo gyvavimo laikotarpį Santa Barbaroje studija sukūrė 1200 filmų, iš kurių išliko tik 100.
MALIBU
Malibu – tai dar vienas Ramiojo vandenyno pakrantės perlas, žinomas savo smėlėtais ir šiltais paplūdimiais. Čia gyvena daugelis Holivudo kino žvaigždžių ir pramogų verslo atstovų. Malibu pagal krantą tęsiasi 34 km. ir daugumas gyventojų įsikūrę per kelis šimtus metrų nuo miestą kertančio pirmojo Amerikos kelio. Šiuo metu miestelyje gyvena apie 12.500 žmonių.
Kaip ir Santa Barbaroje, šiose vietose gyveno vietiniai žmonės kumašai. Malibu vietovę jie vadino „Humaliwo”, kas reiškia „bangų mūša aidi garsiai”. Kadangi pirmas skiemuo „hu” yra netariamas, pavadinimas laikui einant tapo „Malibu”.
Nors daugumas paplūdimių esančių Malibu yra vieši, kai kurie jų yra privatūs arba pasiekiami tik sumokėjus tam tikrą mokestį. Čia gyvenančios „žvaigždės” tokiu būdu siekia atsiribojimo nuo smalsuolių, nors savo poziciją grindžia paplūdimių saugojimu nuo turistų. Ši paplūdimių viešumo-privatumo tema yra viena aštriausių ir nuolat diskutuojama miestelio savivaldoje. Nesutariama, ar galima leisti žmonėms privatizuoti kai kuriuos kranto ruožus ar ne.
SANTA MONIKA
Santa Monika – tai vienas labiausiai man patikusių vandenyno krantinės miestų. Simpatijas išsakyti žodžiais gana sudėtinga – šviesus, erdvus, gana didelis miestas, šurmuliuojantis gatvės muzikantais, gausybe turistų ir įvairialypėmis pramogų galimybėmis.
Čia taip pat gyvena nemažai Holivudo garsenybių, studentų, trumpalaikių nuomininkų, banglentininkų, jaunų įvairių sričių profesionalų ir pan.
Dėka malonaus klimato Santa Monika tapo mėgiamu kurortu jau praeito amžiaus pradžioje. Miesto pavadinimas kilo pirmiesiems ispanams išsilaipinus šioje vietoje būtent Šventosios Monikos pagal krikščionių kalendorių minėjimo dieną.
Santa Monika yra vienas išskirtiniausių miestų visose JAV. Trys iš keturių viešojo transporto automobilių naudoja alternatyvų kurą. Visi miesto viešieji pastatai naudoja atsinaujinančią energiją. Tokiais žingsniais miestas stengiasi mažinti klimato taršą. Per 15 paskutinių metų šie sprendimai leido sumažinti šiltnamio efekto sukeliamų dujų emisiją net 10 %. Nuotėkų valymo įrenginiai surenka 13,000 m3 vandens per savaitę, kuris kitu atveju patektų į Santa Monikos įlanką. Miestas taip pat atlieka daug kitų žingsnių švarindamas ir puoselėdamas gamtą.
Parašykite komentarą